Apie ką praneša tyrimai?
Aktyvumo ir dėmesio sutrikimas (ADHD) tarp suaugusiųjų pastebimas dažniau nei manyta anksčiau. Skirtingi tyrimai nurodo įvairų paplitimą: įvertinimai svyruoja nuo 2–5 proc. iki beveik 9 proc. Gyvenimo būdo ir diagnozavimo praktikos pokyčiai, taip pat anksčiau netikslios diagnozės vaikystėje prisideda prie skirtumų tarp skaičių.
Kas yra ADHD ir kodėl jis dažnai nepastebimas suaugusiesiems?
ADHD apibūdinamas kaip neurologinis sutrikimas, kurio pirmieji požymiai dažniausiai pasireiškia vaikystėje. Jis pasižymi hiperaktyvumu, užmaršumu, impulsyvumu, neatidumu ir išsiblaškymu. Tačiau dauguma diagnostikos kriterijų buvo sukurti stebint vaikus, todėl simptomų išraiška suaugusiesiems gali būti kitokia ir subtilesnė. Dėl to šimtai ar tūkstančiai suaugusiųjų gali nežinoti, kad jų kasdieniai sunkumai susiję su šiuo sutrikimu.
Diagnostikos iššūkiai ir reikšmė
Specialistai atkreipia dėmesį, kad dėl praeities klaidų diagnozuojant vaikams ir neatpažinimo vėliau, dabartinis atvejų augimas gali būti dalinai klaidingas arba ne visiškai tiksliai interpretuojamas. Tiksli diagnozė reikalauja išsamaus pokalbio su patyrusiu specialistu, anamnezės (ankstyvųjų vaikystės simptomų) ir kartais psichologinio testavimo. Be to, kai kurie simptomai, pvz., polinkis vilkinti darbus, gali būti labiau susiję su asmenybės bruožais nei su ADHD, todėl svarbu individualus vertinimas.
Kaip tai gali paveikti kasdienį gyvenimą?
Sunki forma ADHD gali reikšmingai sumažinti žmogaus gyvenimo kokybę: kenčia darbo našumas, santykiai, gebėjimas susikaupti ir organizuoti kasdienes užduotis. Kai kuriais atvejais prireikia medikamentinio gydymo, psichoterapijos ar gyvenimo būdo pokyčių, kad simptomai būtų valdomi ir pagerėtų funkcionalumas. Svarbu pabrėžti, kad gydymą ir diagnozę turi nustatyti kvalifikuotas medikas.
Klausimynas savitikrai
Šis paprastas klausimynas nepretenduoja į diagnozę, tačiau gali padėti nusakyti, ar verta kreiptis į specialistą.
Atsakymams naudokite: „niekada, retai, kartais, dažnai ir labai dažnai”.
1. Kaip dažnai susiduriate su sunkumu įdėmiai klausytis, ką sako pašnekovas, net jeigu jis kalba tik su jumis?
2. Kaip dažnai anksčiau laiko pasišalinate iš susirinkimų ar susitikimų, nepaisant to, kad tikimasi, jog išbūsite iki galo?
3. Kaip dažnai patiriate keblumų norėdami atsipalaiduoti, nepaisant to, kad tai – jūsų laisvadienis?
4. Kaip dažnai bendraudami su kitais juos pertraukiate ir pirmi pabaigiate jų sakinius?
5. Kaip dažnai nukeliate planus paskutinei akimirkai?
6. Kaip dažnai priklausote nuo kitų žmonių pagalbos bei dėmesio jums?
Ką daryti toliau?
Jeigu daugeliui klausimų atsakėte „dažnai“ ar „labai dažnai“, rekomenduojama kreiptis į šeimos gydytoją ar psichikos sveikatos specialistą. Tik patyręs specialistas gali atlikti išsamų vertinimą, atmesti kitas priežastis (pvz., depresiją, nerimą ar miego trūkumą) ir pasiūlyti tinkamiausią gydymą ar palaikymą.
Prevencija ir ankstyva pagalba gali žymiai pagerinti gyvenimo kokybę, todėl svarbu nedelsti ieškant atsakymų ir paramos.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.