Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, su demencija gyvena dešimtys milijonų žmonių, ir šis skaičius auga. Ankstyvieji požymiai dažnai painiojami su natūraliais senėjimo procesais, nuovargiu arba laikinais dėmesio sutrikimais, todėl svarbu išmanyti, kada užmaršumas yra normali kasdienio gyvenimo dalis, o kada jis gali būti pirmasis demencijos signalas.
Kas yra demencija?
„Demencija yra sindromas, pasireiškiantis nuolatiniu, progresuojančiu žmogaus kognityvinių funkcijų silpnėjimu ir sutrikimu.
Smegenyse vyksta cheminiai, ardantys procesai: nyksta jungtys tarp smegenų neuronų, o vėliau žūsta ir patys neuronai.
Šios priežastys sąlygoja atminties praradimą, elgesio pokyčius ir emocijų pusiausvyros sutrikimus”, – sako BENU vaistininkė Inga Norkienė.
Ši apibrėžtis pabrėžia, kad demencija nėra viena liga, o sindromas, turintis įvairias priežastis ir eigą. Pažintinių funkcijų silpnėjimas gali paveikti atmintį, kalbą, orientaciją, sprendimų priėmimą ir elgesį, todėl laiku atpažinus sutrikimus galima anksti imtis priemonių ir kreiptis į specialistus.
Keturi pagrindiniai demencijos tipai
Klinikinėje praktikoje dažniausiai išskiriami keturi pagrindiniai demencijos tipai. Pasak „Antėja“ šeimos gydytojos Justės Zeidotaitės-Marmokienės, dažniausia yra Alzheimerio liga, kuriai būdingas lėtas ir nuoseklus atminties bei kitų pažinimo funkcijų blogėjimas.
„Antroje vietoje pagal dažnumą – kraujagyslinė demencija. Ji susijusi su smegenų kraujotakos sutrikimais ir dažnai pasitaiko po insultų, kai būklė gali blogėti „šuoliais”.
Taip pat išskiriama ir Lewy kūnelių demencija, kuriai būdingi svyruojantys simptomai, haliucinacijos ir judėjimo sutrikimai, bei frontotemporalinė demencija, kuri dažniau prasideda jaunesniame amžiuje ir pirmiausia pasireiškia elgesio ar kalbos pokyčiais”, – sako J. Zeidotaitė-Marmokienė.
Kiekvienas tipas turi savitą ligos eigą ir požymius: Alzheimerio ligos pradžia dažnai pasireiškia užmaršumu ir laipsnišku pažinimo funkcijų blogėjimu, kraujagyslinė demencija gali staigiai pablogėti po insulto, o frontotemporalinė demencija dažnai keičia asmenybę ir socialinį elgesį.
Užmaršumas ar signalas kreiptis į gydytoją?
Dažniausi ankstyvieji požymiai, kuriuos verta stebėti, yra dažnas trumpalaikės atminties praradimas, tų pačių klausimų kartojimas, pasimetimai gerai pažįstamoje aplinkoje, sunkumai atliekant įprastas užduotis arba pokyčiai kalboje ir elgesyje. Išsiblaškymas ir nuotaikų kaita nebūtinai reiškia demenciją, tačiau jei sutrikimai nuolatiniai ir trikdo kasdienę veiklą, verta kreiptis į specialistą.
Tarp „raudonųjų vėliavėlių” yra kalbos sutrikimai (žodžių pamiršimas arba nesupratimas), agresyvumas arba visiškai netipinis elgesys, daiktų padėjimas neįprastose vietose bei dezorientacija erdvėje. Šie simptomai rodo, kad reikalinga medicininė konsultacija ir išsamesni tyrimai.
Prevencija ir smegenų sveikata
Demencijos riziką lemia tiek genetiniai, tiek gyvenimo būdo veiksniai: aukštas kraujospūdis, cukrinis diabetas, rūkymas, fizinio aktyvumo stoka, prasta mityba ir socialinė izoliacija didina riziką. Daugeliu atvejų modifikuojami veiksniai turi ryškų poveikį, todėl sveikesni įpročiai gali sumažinti ligos tikimybę arba atitolinti jos pradžią.
„Nervų sistemai svarbus ir vitaminas B1 bei Omega-3 rūgštys, kurios yra pagrindinė smegenų ląstelių sienelės statybinė medžiaga ir yra rekomenduojamos visiems – tiek nėščiosioms, tiek senjorams.
Organizmo senėjimo procesus lėtina vitaminai A, C ir E bei selenas, magnis padeda palaikyti bendrą nervų sistemos veiklą, prisideda prie smegenų pažintinės funkcijos išsaugojimo, o ženšenis padeda smegenims prisitaikyti prie streso.
Naujausiais tyrimais remiantis, kreatinas taip pat svarbus gerinant kognityvines funkcijas”, – sako I. Norkienė.
Visavertė mityba, reguliari fizinė veikla, socialinė įtraukta bei protinė veikla (mokymasis, kryžiažodžiai, nauji pomėgiai) prisideda prie smegenų rezervų išsaugojimo. Pastebėjus įtartinus pokyčius, svarbu laiku kreiptis į gydytoją: ankstyva diagnostika suteikia daugiau galimybių stabdyti procesą ir pagerinti gyvenimo kokybę.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.