Geležis yra gyvybiškai svarbus mikroelementas, reikalingas hemoglobino gamybai, deguonies pernešimui ir normaliam organizmo funkcionavimui. Nors daugelis stengiasi maitintis sveikai, vis tiek pastebima daug žmonių su geležies trūkumo simptomais: nuovargiu, silpnumu, galvos svaigimu ir sumažėjusiu darbingumu. Dėl to svarbu suprasti ne tik ką valgyti, bet ir kokie veiksniai lemia geležies įsisavinimą.
Pirmieji signalai ir tyrimai
Mažakraujystė gali būti įvairių tipų, tačiau dažniausiai sutinkama ferodeficitinė anemija, susijusi su geležies trūkumu. Vaistininkė atkreipia dėmesį, kad simptomai ankstyvoje stadijoje gali būti subtilūs, ypač vaikams: nuovargis, silpnumas, blyški oda, trapūs nagai, sumažėjęs apetitas. Todėl „Tikslinga bent kartą per metus atlikti profilaktinius kraujo tyrimus, kurie leidžia įvertinti bendrą kraujo būklę. Svarbu tirti ne tik hemoglobino ar hematokrito rodiklius, bet ir feritino bei transferino kiekį.
Feritinas parodo, kiek organizmas turi geležies atsargų, o transferinas padeda nustatyti geležies apykaitos sutrikimus“, – teigia K. Šnirpūnienė.
Be pagrindinių rodiklių, hematologai neretai skiria papildomus tyrimus – kepenų, inkstų ir virškinamojo trakto būklės įvertinimą arba ginekologinius tyrimus moterims. Tikslus tyrimas padeda išvengti klaidinančio gydymo, pavyzdžiui, geležies papildų skyrimo, kai problema yra kitas trūkumas, tarkime vitaminas B12.
Kas trukdo geležies įsisavinimui?
Dažna klaida – manyti, kad pakanka valgyti geležinga maistą. Iš tiesų geležies pasisavinimą lemia daug veiksnių. „Gintarinės vaistinės“ vaistininkės Kristinos Šnirpūnienės teigimu, geležies pasisavinimą lemia ne vien mityba – jį gali paveikti ir virškinimo sutrikimai, vaistų vartojimas bei, atrodytų, nekalti įpročiai, pavyzdžiui, kavos puodelis po valgio.
Taninai iš kavos ar arbatos, kalcis iš pieno produktų, fitatai iš sojos ir fosvitinas iš kiaušinių jungiasi su geležimi ir mažina jos įsisavinimą. „Maistas gali sumažinti geležies įsisavinimą net iki 40 procentų, todėl kai kurie gamintojai rekomenduoja preparatus vartoti prieš valgį arba po jo“, – sako vaistininkė.
Tuo tarpu vitaminas C, B12 ir folio rūgštis gerina geležies absorbciją.
Kaip pasirinkti papildą ir gydymo trukmė
Ne visi papildai vienodai efektyvūs. Vaistininkė pataria vengti liežuvio po juo tirpdomų formų, nes geležis daugiausiai rezorbuojasi žarnyne. Dvivalentės geležies druskos dažnai geriau įsisavinamos nei trivalentės junginiai, tačiau kai kurie junginiai, pvz., geležies bisglicinatai ar liposominės formos, sukelia mažiau skrandžio dirginimo ir neturi stiprios sąveikos su maistu.
„Hemoglobino lygis paprastai pradeda kilti jau po pirmojo mėnesio, tačiau organizmo geležies atsargoms atkurti reikia daugiau laiko.
Jei po kelių mėnesių kraujo rodikliai vis dar prasti, būtina ieškoti kitų priežasčių – galbūt trūksta ne geležies, o vitamino B12,“ – pabrėžia K.Šnirpūnienė. Dėl to gydymo trukmę ir formą turėtų nustatyti gydytojas: kai kuriais atvejais reikalinga ir intraveninė geležies infuzija.
Apibendrinant, svarbu ne tik vartoti geležį, bet ir tinkamai nustatyti priežastis, koreguoti mitybą, vengti sąveikų su tam tikrais produktais ir konsultuotis su specialistais dėl tinkamiausios gydymo strategijos.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.