Santuoka dažnai siejama su jausmais ir romantika, tačiau realybėje kiekviena pora turėtų atsižvelgti ir į materialinius šio ryšio aspektus. Vedybinės sutartys – tai svarbi teisinė priemonė, leidžianti aiškiai apibrėžti turtinius santykius ir apsaugoti abiejų sutuoktinių interesus. Nepaisant to, mažai porų Lietuvoje ryžtasi jas sudaryti. Registrų centro duomenimis, 2022 m. Lietuvoje užregistruota tik 1 678 šios rūšies sutarčių, o šiemet jų skaičius netgi sumažėjo iki 1 580. Taip pat plačiai paplitę įvairūs mitai apie vedybines sutartis, kurie dažnai atbaido nuo šio naudingos teisės priemonės naudojimo.
1. Vedybinė sutartis – tik turtingesnio sutuoktinio apsauga?
Dažnas mano, kad vedybinė sutartis skirta tik apsaugoti turtingesnę pusę, tačiau tai nėra tiesa. Toks dokumentas gali būti naudingas abiem šalims, nes leidžia aiškiai susitarti dėl finansinių įsipareigojimų ir apsaugoti finansiškai silpnesnį sutuoktinį. Pavyzdžiui, tie asmenys, kurie šeimą remia labiau savo darbu namuose ir negali dėl to daug uždirbti ar realizuoti savo profesinių ambicijų, gali būti finansiškai kompensuojami skyrybų atveju. Sutartis gali būti pritaikyta konkretiems poreikiams ir tenkinti abiejų interesus.
2. Ar vedybinė sutartis praverčia tik skyryboms?
Daugelis bijo pasiūlyti sudaryti vedybinę sutartį, manydami, jog tai rodytu nepasitikėjimą ar netikrumą santuokoje. Visgi toks dokumentas naudingas ne tik skyryboms. Jis leidžia apsaugoti turtą, gautą iki santuokos, ir reguliuoti šeimų finansinius įsipareigojimus, sumažinant konfliktų riziką kasdieniniame gyvenime. Pavyzdžiui, paveldėtas būstas ar kita nuosavybė gali būti apsaugota nuo galimų sutuoktinio kreditorių reikalavimų.
3. Ar vedybinė sutartis galioja visą gyvenimą?
Ši nuomonė taip pat klaidinga – vedybinę sutartį galima keisti arba nutraukti bet kuriuo metu, jei su tuo sutinka abi pusės. Tai leidžia prisitaikyti prie besikeičiančių šeimos finansinių bei socialinių aplinkybių. Jei sutuoktiniai nusprendžia atsisakyti sutarties, tuomet ima galioti įstatymų numatytas bendrosios jungtinės nuosavybės režimas.
4. Ar vedybinė sutartis tik dėl turto dalybų?
Nors paprastai sutartis susijusi su turto režimu, joje gali būti apibrėžtos ir kitos finansinės pareigos, pavyzdžiui, kas atsakingas už įvairių sąskaitų, komunalinių paslaugų mokėjimą, automobilio įmokas ar kitas šeimos išlaidas. Tokiu būdu sutartis tampa ne tik turto apsaugos, bet ir šeimos finansų valdymo priemone, užkertančia kelią nesusipratimams ir konfliktams.
5. Ar vedybinė sutartis reguliuoja tik sutuoktinių santykius?
Vedybinė sutartis neapsiriboja vien tik sutuoktinių turtiniais klausimais. Joje galima nustatyti ir esminius šeimos finansų aspektus, susijusius su nepilnamečių vaikų išlaikymu. Pavyzdžiui, sutuoktiniai gali susitarti dėl vaikų išlaikymo tvarkos – kaip ir kiek kiekvienas iš jų prisidės, kas atlygins papildomas išlaidas bei kurių valstybės teismų kompetencijai priklausys bet kokie ginčai dėl vaiko išlaikymo ateityje. Toks aiškumas sumažina galimų teisminių ginčų riziką ir finansines išlaidas.
Apibendrinant, vedybinė sutartis nėra vien tik instrumentas turto apsaugai ar skyryboms. Tai lanksčiausiai pritaikoma teisės priemonė, leidžianti saugiai ir skaidriai spręsti įvairius finansinius ir šeimos gyvenimo klausimus. Sąžiningas ir atviras požiūris į šį dokumentą gali prisidėti ne tik prie finansinio stabilumo, bet ir sustiprinti tarpusavio pasitikėjimą bei šeimos santykius.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.