Vaikystės ir paauglystės laikotarpis – sudėtingas metas tiek jaunuoliams, tiek jų tėvams. Kai problemos auga it sniego kamuolys ir įprastos pagalbos priemonės nebeveikia, šeimos ieško naujų sprendimų. Multidimensinės šeimos terapijos (MDFT) specialistė D. Raginytė pristato iš Amerikos atkeliavusią, Europoje sėkmingai taikomą programą, kuri žada ne tik palengvėjimą, bet ir ilgalaikius pokyčius paauglių gyvenime.
Kas yra multidimensinė šeimos terapija?
Pasak D. Raginytės, po ilgu ir sudėtingu pavadinimu slepiasi paprasta, tačiau itin veiksminga pagalba šeimoms. Tai į šeimą orientuota elgesio keitimo programa, skirta paaugliams nuo 11 iki 17 metų. Jos išskirtinumas – keturių dimensijų apėmimas. Dirbama ne tik su pačiu paaugliu, bet ir su jo tėvais, įtraukiant artimąją socialinę aplinką: mokyklą, socialines įstaigas, draugus, kitus giminaičius ir artimuosius. Šios keturios dimensijos (paauglys, paauglio tėvai, šeima ir artimoji aplinka) yra pagrindiniai programos domenai, su kuriais dirbama kartu, o ne atskirai.
Kodėl aplinkos įtaka yra kritinė?
Bandant padėti problemiškam paaugliui, labai svarbu suprasti ir pažinti jo aplinką. D. Raginytė pastebi, kad neretai paauglio socialinė aplinka daro didelę įtaką jo elgesiui. Todėl į bendras sesijas stengiamasi įtraukti ir paauglio draugus, vaikiną ar merginą. Nors juos įtraukti gali būti nelengva, specialistė siūlo kūrybiškus sprendimus: per neformalius pokalbius, pasivaikščiojimus ar kavos gėrimą organizuoti bendrus susitikimus, kurie padeda užmegzti ir sustiprinti ryšį. Tokiu būdu jaunuolis pamato, kad jo artimiesiems tai nėra baisu. Be to, itin pravartu ir veiksminga į procesą įtraukti mokyklą, ypač kai problemos susijusios su ugdymo procesu, pavyzdžiui, pamokų praleidimu. Nors mokyklos ne visada aktyviai dalyvauja, pavieniai susitikimai su mokytojais ar socialiniais darbuotojais yra būtini.
Motyvacijos iššūkiai ir tėvų vaidmuo
Dažniausiai į programą patenka šeimos, kurių paaugliai turi psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo problemų (alkoholio, narkotikų, rūkymo), patiria suicidinių minčių ar nusikalstamos veikos.
D. Raginytė pabrėžia, kad retai kada tai būna viena problema – jos dažnai seka viena paskui kitą. Viena didžiausių problemų Lietuvoje yra šeimų motyvacija kreiptis pagalbos. Nemažą dalį šeimų nukreipia socialinės institucijos, joms tai būna privaloma programos dalis. Tokiais atvejais specialistams tenka keisti požiūrį ir parodyti šeimai, kad programa gali būti veiksminga. Tačiau pasitaiko ir tokių atvejų, kai šeimos pačios ieško pagalbos – tokių šeimų nusiteikimas dalyvauti ir spręsti sunkumus yra gerokai didesnis. Specialistė atkreipia dėmesį, kad būtina sąlyga yra bent vieno suaugusiojo motyvacija. Programa, paremta principu „keičiasi tėvai – keičiasi vaikai“, negalės veikti, jei tėvai nebus įsitraukę. „Dažnai tėvai įsivaizduoja, kad, perdavus vaiką specialistui, jų indėlis pasibaigia. Stengiuosi iš pirmo karto sakyti, jog tai yra visos šeimos rūpestis, ir tam, kad įvyktų bent minimalus pokytis, svarbus ne tik vaiko, bet ir tėvų įsitraukimas“, – teigia D. Raginytė.
Individualūs metodai ir pasitikėjimo kūrimas
Su problemų turinčiomis šeimomis dirbanti D. Raginytė pabrėžia, kad visos šeimos yra skirtingos, todėl kiekvienai reikia individualaus priėjimo. Viena iš priemonių – neformali aplinka: susitikimai gamtoje, parkuose, prie kavos puodelio ar pasivaikščiojant. Tai sumažina formalumą ir sukuria laisvesnę atmosferą. Pašnekovė skatina paauglį ir jo tėvus kalbėti apie tai, kas jiems rūpi, nevertinant ir nekaltinant. „Ypač pirmaisiais kartais, kai vyksta susipažinimo procesas, leidžiu jiems išsikalbėti, išbūti – tai kuria saugią erdvę“, – sako specialistė. Šis santykiui užmegzti skirtas etapas yra itin svarbus, nes be pasitikėjimo neįmanoma pereiti prie pokyčių aptarimo. Dažniausiai remiamasi kognityvinės elgesio terapijos metodika. MDFT yra savita tuo, kad koncentruojasi į šeimos susitikimą, kur specialistas tampa „tyliuoju konsultantu“, padedančiu šeimos nariams bendrauti tarpusavyje. „Programos pagrindas – leisti šeimoms kalbėtis“, – aiškina D. Raginytė. Taip pat svarbu laikytis principų neteisti ir priimti, pastebėti ir įvardyti pozityvius dalykus, o tik po to palaipsniui pereiti prie problemų sprendimo. Programoje naudojama psichoedukacija, šeimos supažindinamos su kitais pagalbos keliais ir profesionalais.
Specialistės kelias ir sėkmės istorijos
Pati D. Raginytė, baigusi socialinio darbo studijas, visada jautė potraukį konsultavimo sričiai ir gilinosi į klientų problematiką. Apie MDFT programą ji sužinojo atsiradus darbo skelbimams ir šiandien džiaugiasi esanti ten, kur ir turėjo būti. Nors darbas su paaugliais ir jų šeimomis yra iššūkis, reikalaujantis brėžti asmenines ribas, specialistė visada palieka atvirą žinutę apie galimybę susisiekti ir pasikonsultuoti. D. Raginytė dalijasi viena sėkmės istorija: itin sudėtingu atveju, kai mama susidūrė su emociniais sunkumais, o paauglė – su trauminėmis patirtimis, savižudiškais veiksmais, psichoaktyviųjų medžiagų vartojimu ir apsunkintais santykiais. Mamai pradėjus rūpintis savo psichikos sveikata ir keičiantis jos būsenai, ėmė keistis ir paauglė. Ji nustojo vartoti psichoaktyviąsias medžiagas, pradėjo sekti savo emocijas, nustojo save žaloti ir atkūrė ryšį su mama. „Tai buvo didžiulis pokytis, viena stipriausių mano patirčių“, – pasakoja specialistė.
Pagalbos ranka: nebėkite nuo problemų
D. Raginytė pastebi, kad dažnai visuomenė linkusi smerkti ar nuvertinti problemas turinčias šeimas. Tačiau, užuot smerkę, turėtume skatinti ir įvertinti tuos, kurie nebijo pažvelgti problemoms į akis ir jas pripažinti. „Tai jau yra labai didelis žingsnis, vienas pirmųjų problemos sprendimo link. Todėl linkėčiau neišsigąsti, nesustoti, nepabijoti ir surizikuoti kreiptis į MDFT programos specialistus. Galbūt ši nauja programa padės jūsų šeimai“, – ragina specialistė. Multidimensinė šeimos terapijos programa yra finansuojama vykdant Europos ekonominės erdvės finansinio mechanizmo programos „Sveikata“ projektą „Multidimensinis požiūris į vaikų ir jaunimo elgesio problemas per MDFT programos įgyvendinimą“.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.