Mokslininkai atskleidė, kad sojų miltai, kuriuose gausu beta-konglicinino, gali efektyviai mažinti mažo tankio lipoproteinų (MTL), žinomų kaip „blogasis“ cholesterolis, kiekį organizme. Šis atradimas ne tik suteikia naujų įžvalgų apie cholesterolio reguliavimą, bet ir žada apsaugą nuo tokių sunkių medžiagų apykaitos ligų kaip aterosklerozė ir nealkoholinė kepenų suriebėjimo liga. Tyrimo autorė ir Ilinojaus Urbana-Champaign universiteto (JAV) profesorė Elvira de Mejia pabrėžia, kad sojų pupelės turi didelį potencialą.
Šio išsamaus tyrimo rezultatai buvo oficialiai paskelbti prestižiniame mokslo žurnale „Antioxidants“.
Sojų pupelės – jau žinomas pagalbininkas, bet su naujomis įžvalgomis
Nors jau seniai žinoma, kad sojų pupelės gali prisidėti prie cholesterolio kiekio mažinimo, naujasis tyrimas siekė detaliau išnagrinėti konkrečius sojos baltymus, kurie yra atsakingi už šį poveikį – glicininą ir ypač reikšmingą beta-konglicininą. Profesorė E. de Mejia paaiškino tyrimo hipotezę:
„Iškėlėme hipotezę, kad sojų pupelių poveikis cholesterolio metabolizmui yra susijęs ne tik su baltymų koncentracija ir struktūra, bet ir su sojose esančiais peptidais, kurie išsiskiria virškinimo metu.“
Išsamus virškinimo proceso imitavimas laboratorijoje
Siekdami ištirti sojų pupelių poveikį, tyrėjai pašalino riebalus ir sumalė net 19 skirtingų veislių sojų pupeles. Kiekviena rūšis pasižymėjo unikaliu baltymų – glicinino (nuo 22 proc. iki 60 proc.) ir beta-konglicinino (nuo 22 proc. iki 52 proc.) – santykiu.
Mokslininkai pasitelkė jau patikrintą žmogaus virškinimo proceso laboratorinį modeliavimą. Sojų miltai buvo sumaišyti su įvairiais skysčiais ir fermentais, imituojant burnos, skrandžio, žarnyno ir storosios žarnos virškinimo fazes. Šio proceso metu buvo nustatyta, kad susidaro net 13 bioaktyvių peptidų, kurių dauguma susidaro dėl glicinino ir beta-konglicinino veikimo.
Svarbiausi atradimai: kova su cholesteroliu ir kepenų ligomis
Mokslininkai tyrė virškinimo metu gautų medžiagų gebėjimą slopinti baltymą, atsakingą už cholesterolio sintezės greitį. Paaiškėjo, kad įvairių sojų pupelių rūšių slopinantis poveikis buvo nuo 2 iki 7 kartų silpnesnis nei populiaraus vaisto nuo aukšto cholesterolio – simvastatino.
Tai rodo, kad sojos gali būti puiki prevencinė priemonė ir papildas mitybai, tačiau negali pilnai pakeisti vaistų.
Vėliau tyrėjai atrinko penkias sojų pupelių rūšis ir aiškinosi jų įtaką nealkoholinės kepenų suriebėjimo ligos rizikai. Profesorė E. de Mejia teigia:
„Mes išmatavome keletą parametrų, susijusių su cholesterolio ir lipidų gamyba bei įvairiais kitais žymenimis – baltymais ir fermentais – kurie teigiamai arba neigiamai veikia lipidų gamybą.“
Tyrimo metu nustatyta, kad sojų pupelės sumažina „blogojo“ cholesterolio (MTL) pasisavinimą kepenyse. Profesorė de Mejia pridūrė:
„Suvirškinti sojų pupelių peptidai sugebėjo sumažinti lipidų kaupimąsi 50–70 proc., ir tai labai svarbu.“
Svarbus pabrėžimas
Pabrėžtina, kad savarankiškų mitybos korekcijų poveikis negali prilygti gydytojo sudėliotam gydymo planui ir paskirtiems vaistams. Sojų pupelės gali būti puiki sveikos mitybos dalis, tačiau jos neturėtų būti naudojamos kaip vienintelė gydymo priemonė.
Maisto mokslininkai ir toliau siekia nustatyti biologiškai aktyvius junginius, kurie padėtų išvengti hiperlipidemijos ir aterosklerozės, atverdami naujas galimybes natūralioms priemonėms stiprinti sveikatą.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.