Nerimą kelianti krūties vėžio statistika Lietuvoje
Nacionalinio vėžio instituto direktoriaus pavaduotoja mokslui ir plėtrai profesorė Sonata Jarmalaitė pabrėžia, kad krūties vėžys išlieka dažniausia moterų onkologinė liga. Nors pastaruosius tris dešimtmečius Vakarų Europos šalyse penkerių metų išgyvenamumas didėjo ir pasiekė apie 85 procentus, Lietuvoje šis rodiklis tesiekia apie 77 procentus. Profesorė akcentuoja ankstyvos diagnostikos svarbą: „Tuo atveju, kai liga nustatoma ankstyvų stadijų, prognozės yra stulbinamai geros: nustačius I stadijos ligą, penkerius metus išgyvena beveik visos moterys, bet pavėlavus penkerius metus teišgyvena vos trečdalis sergančiųjų IV stadijos liga.“
Prevencija ir ankstyvoji diagnostika: neišnaudotas potencialas
Profesorės S. Jarmalaitės teigimu, sveika gyvensena ir subalansuota dieta ženkliai sumažina bet kokio vėžio riziką. Lietuvoje visos moterys nuo 50 metų prevenciškai tikrinamos dėl krūties vėžio, ir ketvirtadalis navikų aptinkama būtent šių patikrų metu. Deja, tik pusė moterų pasinaudoja galimybe nemokamai pasitikrinti. Sėkmingai vykdoma prevencijos programa galėtų kasmet papildomai išgelbėti daugiau nei 100 moterų gyvybių.
Europos ekspertai siūlo ankstinti nemokamos mamografinės patikros amžių (kadangi Europoje vėžiu dažniausiai serga 45–69 metų moterys), o moterims, turinčioms tankų krūtų audinį, rekomenduojama atlikti magnetinio rezonanso tyrimą. Taip pat siūloma sudaryti galimybę tirtis dėl paveldimo krūties vėžio rizikos, taikyti modernias mamografijos ir ultragarso technologijas. Lietuvoje jau senokai parengtos ekspertų rekomendacijos atnaujinti programą, numatant prevenciškai tikrinti moteris nuo 45 metų. Suskaičiuota, kad tai leistų kasmet papildomai nustatyti 365 krūties vėžio atvejus.
„Kol antri metai ekspertų rekomendacijos guli valdininkų stalčiuose, šimtai moterų kasmet ateis gydytis progresavusį vėžį. Tuomet tai šaliai atsisuks daug didesniais kaštais – medikamentinis krūties vėžio gydymas šaliai kainuoja vidutiniškai iki 35 tūkst. eurų, o kur dar prarastas darbingumas, artimųjų laikas!
Krūties vėžio prevencinio tikrinimo paankstinimas leistų šaliai sutaupyti milijonus, o moterims dovanotų sveiko gyvenimo metus“, – įsitikinusi specialistė.
Sisteminių spragų labirintas: nuo sveikatos raštingumo iki duomenų
Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos (POLA) vadovė Neringa Čiakienė teigia, kad onkologinių ligų prevencija yra valstybės prioritetas, tačiau realiai galinčių situaciją pagerinti priemonių įdiegimas vėluoja. „Lietuvoje vis dar neveikia sisteminiai instrumentai, tokie kaip asmeniškai siunčiami priminimai prevenciškai pasitikrinti sveikatą, dalyvauti ankstyvosios vėžio diagnostikos programose“, – sako N. Čiakienė. Ji taip pat atkreipia dėmesį į menkus sveikatos raštingumo įgūdžius ir pacientų siuntinėjimą nuo vieno specialisto pas kitą, užuot pirma patikrinus galimos onkologinės ligos prielaidą.
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų Onkologijos ir hematologijos klinikos vadovė, Onkologijos instituto vadovė profesorė Elona Juozaitytė pabrėžia tikslios informacijos apie sergamumo, mirtingumo ir išgyvenamumo rodiklius svarbą. Jos teigimu, Lietuvoje vėžio registras neturi atskiro finansavimo, o turimi duomenys yra neišsamūs ir netikslūs. ESPBI posistemės sukūrimas vėžio statistikai yra būtina sąlyga sėkmingam kovos su vėžiu planui įgyvendinti, leidžiantis stebėti ligų eigą, vertinti gydymo metodus ir nustatyti vaistų poreikį.
Skaitmenizacija ir regioninės iniciatyvos: išeitys, kurios gali padėti
Klaipėdos universiteto ligoninės filialo Klaipėdos ligoninės Onkologijos departamento vadovas daktaras Alvydas Česas konstatuoja, kad Lietuvoje prevenciškai pasitikrina tik 53 proc. moterų (ES vidurkis – 65 proc.). Jis akcentuoja skaitmeninių įrankių svarbą: „Negalime tikėtis proveržio, kol neįdiegsime Registrų centro posistemės, kuri nusiųstų pasitikrinti ir tas moteris, kurios niekuo nesiskundžia, – pasiūlytų joms vietą, laiką kur galėtų pasitikrinti, – kaip yra Slovėnijoje, kai šeimos gydytojas apie kiekvieną pacientę, kuri turi pasitikrinti, gauna pranešimą ir gali automatiškai jai siųsti kvietimus.“
Kol valstybė delsia, iniciatyvų imasi savivaldybės ir nevyriausybinės organizacijos. Seimo Sveikatos reikalų komiteto narė Jurgita Sejonienė atkreipia dėmesį į nevienodą sergamumą skirtinguose regionuose, pavyzdžiui, Druskininkuose, Šiaulių mieste ir Pasvalio rajone 2017 m. buvo didžiausias sergamumas. Judėjimas „Minios balsas“ kartu su partneriais inicijuoja nemokamas patikras Pasvalio, Panevėžio, Radviliškio regionų moterims. Jonavos rajono savivaldybė drauge su ligonine kviečia 25–49 metų moteris atlikti profilaktinį krūtų echoskopinį tyrimą be siuntimų.
Demotyvacija ir stigma: kovojant su baimėmis
2023 metų sausio mėnesį atlikta reprezentatyvi Lietuvos gyventojų apklausa parodė, kad tik 33 proc. pacientų bent kartą per metus apsilanko pas šeimos gydytoją profilaktiškai. Lietuvos šeimos gydytojų profesinės sąjungos valdybos narė gydytoja Jurga Dūdienė teigia, kad didžioji dalis pacientų prisimena gydytoją tik susirgę. „Dalis žmonių atsisako dalyvauti profilaktinėse programose net kviečiami. 57 proc. jų sako, kad nieko blogo nejaučia, dar 22 proc. – dėl baimės, kad bus aptikta liga. Todėl turime nepailsdami kalbėti apie onkologinių ligų stigmatizaciją – žmonės mano, kad ši diagnozė – nuosprendis.“ Gydytoja pabrėžia, kad daug tyrimų gali atlikti šeimos gydytojai, esantys arti žmonių gyvenamosios vietos. „Kiekviena mirtis nuo vėžio yra perteklinė – kas savaitę palaidojame po 4 moteris nuo vėžio, kuris galėjo neišsivystyti“, – teigia J. Dūdienė, pristatydama iniciatyvą „Būk savo sveikatos dirigentas“.
Krūties vėžio chirurgijos ateitis: kritinis iššūkis
Šiuo metu Lietuvoje krūties vėžį operuoja 16 chirurgų, per metus atliekančių apie 2000 operacijų. Problema ta, kad pusė šių gydytojų neturi krūtų onkochirurgo pažymėjimo, kuris suteikia teisę verstis šia praktika. Nors teisė laikinai pratęsta iki 2024 m. sausio 1 d., Lietuvos krūties vėžio asociacija, vienijanti specialistus, siekia, kad pažymėjimas būtų išduodamas išimties tvarka ilgiau nei penkerius metus šioje srityje dirbantiems chirurgams. Priežastis – Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Podiplominių studijų centras šiuo metu neorganizuoja kursų dėl programos atnaujinimo. Asociacijos pirmininkė daktarė Agnė Čižauskaitė perspėja: „Jei nebus patenkintas asociacijos prašymas, nuo kitų metų Vakarų Lietuvoje krūtų vėžio operacijos nebus atliekamos, t. y. iki 400 operacijų per metus. Taip pat nebus atliekamos ir krūtų atkūrimo operacijos sostinėje.“
Kviečiame veikti kartu
Lietuvoje kasmet nustatoma apie 1500 naujų krūties vėžio atvejų, o sergamumas didėja po 2 proc. kasmet. Nors daugiau nei 90 proc. moterų pasveiksta, jei liga diagnozuojama ankstyvų stadijų, ankstyvų stadijų nustatoma tik apie 74 proc. visų atvejų. Šalyje išgyvenamumas, susirgus krūties vėžiu, išlieka vienas prasčiausių Europoje. Ši statistika pabrėžia būtinybę nedelsiant imtis sisteminių pokyčių, didinti visuomenės sąmoningumą ir užtikrinti prieinamą bei kokybišką prevenciją ir gydymą visoje šalyje. Tik bendromis valstybės institucijų, medikų ir visuomenės pastangomis galime sumažinti krūties vėžio aukų skaičių ir dovanoti moterims ilgesnį bei sveikesnį gyvenimą.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.