Nuolatinis nuovargis buvo mano gyvenimo palydovas. Keldavausi pavargusi, dienos metu jaučiausi išsekusi, o vakare jėgų visiškai nebelikdavo. Nepaisant to, kad miegodavau aštuonias valandas per parą, rytais atsibusdavau jausdamasi, lyg visai nebūčiau miegojusi.
Kelis kartus lankiausi pas gydytojus. Atlikau kraujo tyrimus – viskas buvo normos ribose. Skydliaukės veikla – be priekaištų. Vitamino D kiekis organizme – pakankamas. „Galbūt stresas?“, – dažnai spėliodavo medikai.
Netikėta hipotezė: baltieji miltai ir energijos kritimas
Kartą viena mano draugė, maisto specialistė, netikėtai paklausė: „O kiek baltųjų miltų suvartoji per dieną?“ Susimąsčiau. Duona pusryčiams. Makaronai pietums. Sausainiai prie kavos. Pyragėlis vakare. Baltųjų miltų gaminiai išties buvo neatsiejama mano mitybos dalis. Bet kaip jie galėtų būti susiję su nuovargiu?
Draugė Rasa kantriai paaiškino: „Baltieji miltai – tai tiesiog grynas krakmolas. Jie labai greitai pakelia cukraus kiekį kraujyje, o tada organizmas, siekdamas jį stabilizuoti, išskiria insuliną, kuris staigiai numuša cukraus lygį. Tuomet jauti didelį energijos kritimą. Tai tarsi amerikietiški kalneliai – aukštyn, žemyn, aukštyn, žemyn.“
„Ir tas nuolatinis nuovargis – nuo to?“ paklausiau netikėdama.
„Gali būti. Yra tik vienas būdas sužinoti – atsisakyk jų savaitei ir pamatysi.“
Iššūkis sau: savaitė be baltųjų miltų
Nusprendžiau priimti iššūkį. Atsisakiau duonos, makaronų, sausainių, pyragų. Vietoj to į savo mitybą įtraukiau daugiau ryžių, bulvių, grikių, įvairių daržovių.
Pirmosios trys dienos buvo išties sunkios. Jaučiau didžiulį duonos trūkumą, net sapnuodavau ją naktimis. Skaudėjo galvą, buvau irzli. Rasa patvirtino, kad tai normalu – organizmas pripratęs prie greito cukraus antplūdžio ir jam reikia laiko persiorientuoti. „Išbūk bent savaitę. Po to bus lengviau“, – guodė ji.
Perversmas: energija be kritimų
Ketvirtą dieną prabudau kitaip. Nebuvo jokio „pavargusi“ jausmo, tiesiog atsibudau.
Normaliai. Kaip turėtų būti. Pirmiausia pamaniau, kad tai tik sutapimas. Tačiau penktą, šeštą ir septintą dieną jausmas buvo toks pat. Po savaitės supratau: ta nuolatinė „migla“ galvoje, tas jausmas, kad brendi per tirštą košę, dingo. Energija tapo stabili visą dieną, be jokių staigių kritimų.
Tačiau pasikeitė ne tik energijos lygis. Pastebėjau, kad pilvas nustojo pūstis po valgio. Oda tapo švaresnė. Net miegas pagerėjo – užmigdavau greičiau ir miegojau giliau. Net mano vyras pastebėjo pokyčius ir paklausė, ką darau kitaip.
„Nevalgau baltųjų miltų“, – atsakiau jam.
„Ir nuo to tiek daug pokyčių?“ – nusistebėjo jis.
„Pati netikėjau. Bet štai, rezultatai akivaizdūs.“
Nauji įpročiai ir patarimai kitiems
Praėjo trys mėnesiai. Kartais leidžiu sau paragauti duonos – per šventes ar svečiuose. Tačiau ne kasdien ir ne prie kiekvieno valgio. Kai renkuosi duoną, visada pirmenybę teikiu ruginei ar speltų duonai, o ne baltai. Baltuosius miltus savo virtuvėje keičiu speltų, grikių ar avinžirnių miltais. Jų poveikis organizmui visiškai kitoks – nėra greito cukraus kalnelių efekto. Energija išlieka stabili, o pilvas ramus.
Rasa buvo teisi. Baltieji miltai nėra „blogas maistas“ visiems. Tačiau kai kuriems žmonėms jie tiesiog netinka. Jų organizmas reaguoja nuovargiu, pilvo pūtimu, galvos skausmu. Aš – viena iš tokių žmonių. Ir dabar tai žinau.
Kai mano draugės skundžiasi nuolatiniu nuovargiu, o gydytojai nieko neranda, visada joms patariu: „Pamėgink savaitę be baltųjų miltų. Ką turi prarasti?“ Dažniausiai jos žiūri skeptiškai. Tačiau tos, kurios išbando, dažnai grįžta nustebusios teigiamais pokyčiais. Ne visos, bet daugelis.
Dabar žinau: kai gydytojai sako „viskas normalu“, bet tu jauti, kad kažkas ne taip, kartais atsakymas slypi ne kraujyje ar laboratorinėse analizėse. Kartais jis tiesiog tavo lėkštėje.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.