Neretai pėdos ir čiurnos problemos yra ignoruojamos arba neteisingai gydomos, tačiau pastaraisiais dešimtmečiais ši medicinos sritis patiria tikrą proveržį. Lietuva aktyviai prisideda prie šios pažangos. Prieš kelias savaites Vilniaus Respublikinės universitetinės ligoninės (RVUL) gydytojas ortopedas traumatologas dr. Aleksas Makulavičius buvo išrinktas Europos pėdos ir čiurnos draugijos (EFAS) valdybos nariu. Tai pirmasis kartas istorijoje, kai šias garbingas pareigas užima Lietuvos medikas, atveriantis mūsų šaliai unikalias galimybes dalyvauti europinio lygio sprendimų priėmimo procesuose.
Lietuvos indėlis Europos pėdos chirurgijos pažangoje
EFAS draugija, vienijanti 6 tūkstančius chirurgų iš Europos ir viso pasaulio, jau dvi dešimtis metų skatina pėdos ir čiurnos problemų tyrimus bei šiuolaikinio gydymo mokymus. Dr. A. Makulavičius džiaugiasi, kad ši nauja pozicija suteikia Lietuvai galimybę aktyviai prisidėti prie tarptautinių medicinos konferencijų ir mokymų organizavimo bei nagrinėjamų temų atrankos.
„EFAS draugijoje sprendžiami klausimai dėl konferencijų ir mokymų organizavimo, nagrinėjamų temų atrankos. Labai tikimės, kad 2024 m. turėsime galimybę tarptautinę EFAS konferenciją organizuoti Lietuvoje. Atsivėrus papildomoms galimybėms, galvojame ir apie lokalius renginius tiek Baltijos šalims, tiek kitiems Rytų Europos regionams“, – teigia dr. A. Makulavičius.
Pasak gydytojo, tarptautinės konferencijos ir mokymai populiarina pėdos ir čiurnos specializaciją, skatindami jaunąją kartą giliau domėtis sudėtinga patologija. Tai gyvybiškai svarbu, nes „jei chirurgo rezultatai geri, bet niekas to nemato, jo pasiekimai liks beveik nežinomi“. Tarptautiniai renginiai taip pat didina Lietuvos ir RVUL ligoninės matomumą pasauliniame kontekste, pritraukdami jaunus specialistus, tokius kaip Giedrius Mazarevičius, Dmitrij Gorbačiovas, Evelina Kondrusevičienė, Matas Urmanavičius, kurie jau domisi pėdos ir čiurnos patologija.
Pėdos chirurgijos pokyčiai: nuo iššūkių iki šiuolaikinių sprendimų
Dr. A. Makulavičius pastebi, kad požiūris į pėdos ir čiurnos chirurgiją sparčiai keičiasi.
Daugėja mokslinių tyrimų, gilėja žinios, tobulėja gydymo metodai ir diegiamos modernios technologijos.
Ilgą laiką pėda buvo savotiškame ortopedijos paribyje dėl ypač sudėtingos jos sandaros ir žinių trūkumo, kas lėmė ne visada lūkesčius pateisinančius chirurgijos rezultatus. „Net ir ne medikas, pažvelgęs į pėdos kaulų modelį, pastebės, kokia tai sudėtinga struktūra – apie 30 didesnių ir mažesnių kaulų. Palyginkite – blauzdą sudaro du kaulai, blauzdikaulis ir šeivikaulis“, – aiškina gydytojas.
Pėda, biomechanine prasme, yra unikali platforma – stabili, kad išlaikytų žmogaus svorį, ir kartu mobili. Dėl to atsiradus deformacijoms, būtina gerai išmanyti tiek anatomiją, tiek biomechaniką. Praeityje dėl sudėtingumo ir menko pažinimo pėda nebuvo patraukli nei medikams, nei medicinos priemonių gamintojams. Tačiau pastarieji dešimtmečiai rodo, kad situacija iš esmės pasikeitė.
„Pėdos chirurgijos iškilimą rodo tai, kad medicinos technologijų kompanijos atsigręžė į pėdą ir ėmė kurti modernius implantus, nukreipėjus, instrumentariumą. Kitas labai svarbus ženklas – atsiranda vis daugiau ortopedų traumatologų, tyrinėjančių pėdą, gilinančių žinias apie ją, atrandančių naujų gydymo metodų, daugėja mokslo publikacijų prestižiniuose leidiniuose. Visa tai sukelia „sniego gniūžtės“ efektą – kuo daugiau kalbama ir daroma, tuo daugiau susidomėjimo sritis sulaukia ir vystosi, o tai rodo, kad pėdos chirurgijos specialybė šiandien yra labai perspektyvi“, – proveržiu džiaugiasi dr. A. Makulavičius.
RVUL Pėdos chirurgijos centro pasiekimai ir patirtis
RVUL įvairios pėdos ir čiurnos operacijos atliekamos daugiau nei du dešimtmečius. Pirmąsias pėdos pirštų deformacijų operacijas atliko gydytojas Jurgis Gavelis. Dr. A. Makulavičius prisimena, kad pėdos chirurgijos mokėsi ne tik Lietuvoje, bet ir stažuotėse užsienyje, tobulindamas chirurgijos techniką specialiose anatomijos laboratorijose.
„Nepaisant pėdos operacijų ir proveržio klubo bei kelio sąnario endoprotezavime, prieš kelis dešimtmečius daugelis ortopedų manė, kad čiurnos sąnarys yra neprotezuojamas“, – prisimena gydytojas. Vis tik RVUL tai vyko – 2005 metais iš Danijos atvyko čiurnos endoprotezo kūrėjas Hakon‘as Kofoed‘as ir atliko dvi parodomąsias čiurnos endoprotezavimo operacijas. Jam padedant, ligoninė įstojo į EFAS. „Po šio vizito RVUL buvo pradėtas tikrasis pėdos chirurgijos mokyklos pagrindas. Vėliau „atradome“ čiurnos sąnarį išsaugančią rekonstrukcinę chirurgiją. Įdomu tai, kad endoprotezavimo operacijos mums padėjo gilinti žinias apie pėdos bei čiurnos biomechaniką apskritai“, – pasakoja dr. A. Makulavičius.
Ši pažanga suteikė postūmį kitoms pėdos ir čiurnos operacijoms, jų skaičius didėjo, todėl prieš porą metų RVUL buvo sukurtas Pėdos chirurgijos centras. Su maždaug 1400 pėdos ir čiurnos operacijų per metus, čia dirbantys chirurgai turi ne tik teorinių žinių, bet ir daug praktinės patirties. Dr. A. Makulavičius pabrėžia, kad didelis operacijų skaičius ir tarptautiniai ryšiai leidžia išlaikyti pėdos ir čiurnos chirurgijos lyderių poziciją. „Mūsų stiprybė – platus pėdos ir čiurnos patologijos bei operacijų spektras. Galime pasiūlyti daugumą pasaulyje atliekamų operacijų – turbūt yra labai mažai pėdos ir čiurnos segmento patologijų, kurių mes nesiimtume gydyti“, – sako gydytojas.
Pavyzdžiui, visai neseniai, konsultuojantis su užsienio orto-onkologais, kartu su plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos gydytoju Juozu Ravinsku buvo operuotas piktybinis navikas pėdoje. Tokie reti atvejai rodo RVUL kompetenciją ir yra puiki vieta pacientams bei būsimiems medikams įgyti praktikos.
Sparčiai plintančios pėdų ligos: priežastys ir ateities perspektyvos
Judamojo-atramos aparato ligų, įskaitant pėdos ir čiurnos patologijas, tik daugės, kadangi žmonės juda vis mažiau. Dr. A. Makulavičius pastebi, kad pacientai dažniausiai kreipiasi dėl pėdos pirštų deformacijų, įgaubtos arba plokščios pėdos, čiurnos artrozės. Taip pat daugėja traumų – kulkšnių, kulnų, padikaulių lūžių. Vis dažniau pasitelkiamos minimalios invazijos procedūros, tokios kaip artroskopinis sąnarių valymas, didėja ir tradicinių operacijų, koreguojančių osteotomijų ir kompleksinių rekonstrukcinių operacijų, skaičius.
Gydytojas teigia, kad pėdos ligų ateityje daugės dėl sėslaus gyvenimo būdo, viršsvorio ir raumenų standėjimo. Dėl perkrovos laikui bėgant paveikiama visa pėdos ir čiurnos sistema – deformuojasi pirštai, pėda dažnai suplokštėja, nukenčia Achilo sausgyslė, čiurnos sąnarys ir kiti pėdos elementai. Po pandemijos ypač padaugėjo Achilo sausgyslės plyšimų ir ligų, kurias lemia viršsvoris ir nereguliarus sportas. Be to, senstanti visuomenė ir ilgėjanti gyvenimo trukmė taip pat prisideda prie ligų progresavimo.
„Kadangi esame sukaupę nemažai žinių ir chirurginės patirties, šiandien galime pacientams pasiūlyti platų pėdos ir čiurnos operacijų spektrą bei individualizuotą sprendimą, kaip to reikalauja šiuolaikinės medicinos principai. Augantis pacientų skaičius didina ir medikų poreikį – apie tai galvojame jau dabar ir ruošiame pėdos ir čiurnos chirurgijos specialistus. Norėtųsi artimoje ateityje pagerinti ir infrastruktūrą. Todėl labai tikiuosi, kad dalyvavimas EFAS valdybos veikloje teigiamai įtakos Lietuvos pėdos ir čiurnos chirurgijos vystymąsi“, – viliasi dr. A. Makulavičius.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.