Daugelis žmonių dėl vėžio pasitikrinti nedrįsta, tačiau medikai pabrėžia, kad anksti nustatytą ligą įveikti yra kur kas lengviau. Gydytojai tikina, kad kai ligą galima kontroliuoti, jos bijoti neverta.
Nacionalinio vėžio instituto gydytojas urologas Aušvydas Patašius ramina, kad baimė dažnai kyla dėl klaidingų įsitikinimų apie gydymą. „Jei bus nustatytas prostatos vėžys, tai nereiškia, kad jus operuos, bus spindulinė terapija, nuslinks plaukai ir panašiai. Tai visų pirma reiškia, kad turėsite tikslią diagnozę, gausite profesionalo, kuris duos patarimą, konsultaciją“, – teigė medikas.
A. Patašius pabrėžė, kad vėžio diagnozė anaiptol nėra mirties nuosprendis, o daugelis baimių yra nepagrįstos. „Gal jums nė nereikia operacijos? Gal vėžys nėra agresyvus ir jį galima stebėti visą likusį gyvenimą? Daug geriau yra žinoti, kad sergi, nei to nežinoti“, – pridūrė urologas ir ragino savo sveikatą patikėti į gydytojų rankas.
Prevencinė programa: pasinaudokite galimybe išgelbėti gyvybę
Lietuvoje aktyviai vykdoma prostatos vėžio prevencinė programa, kuria kviečiami pasinaudoti visi vyrai nuo 50 iki 69 metų, norintys įsitikinti, ar neserga šia klastinga liga. Patikra yra visiškai nemokama. Jei prostatos vėžiu sirgo artimas giminaitis, pasitikrinti kviečiami ir šiek tiek jaunesni vyrai – nuo 45 metų.
Dėl nemokamo tyrimo būtina kreiptis į savo šeimos gydytoją, kuris išsamiai paaiškins visą proceso eigą. Svarbu pažymėti, kad tai nėra tik laikina iniciatyva – savo sveikatą tikrinti galima visus metus. Deja, medikai pastebi, kad daug lietuvių šia svarbia galimybe nepasinaudoja.
„Labai gaila, pasitikrina tik kas antras vyras, kuris gali“, – apgailestavo A. Patašius. Gydytojas iškėlė mintį, kad prevencinė programa turėtų būti labiau orientuota į socialiai atskirtas visuomenės grupes ir tuos, kurie niekada joje nedalyvauja. Pasak jo, apie 5 procentai žmonių niekada neįsitraukia į jokias prevencines programas, todėl atsiranda socialiniai sveikatos netolygumai.
A. Patašiaus nuomone, prevencinė programa veiktų efektyviau, jei atsakomybė būtų nukrauta nuo ir taip užimtų šeimos gydytojų pečių. Jis siūlo atskirą pacientų pakvietimo sistemą, kurios metu raginimas apsilankyti pas gydytoją pasiektų gyventojus per įvairius kanalus: e.sveikatą, „Sodrą“, elektroniniu paštu ar trumposiomis SMS žinutėmis.
Prostatos vėžys Lietuvoje: statistika ir gydymo ypatumai
Lietuvoje maždaug 70 procentų prostatos vėžio atvejų nustatomi antroje stadijoje. Tai reiškia, kad liga nėra išplitusi už prostatos kapsulės ribų, ir yra didelė tikimybė, kad liga bus sėkmingai išgydyta. Prostatos vėžys yra lėtinė liga, kuri gyvybės staiga nepasiglemžia. Statistikos duomenys tai patvirtina: bent 5 metus po diagnozės išgyvena net 95 procentai Lietuvos vyrų. Palyginimui, storosios žarnos vėžio diagnozę išgirdusių pacientų 5 metų išgyvenamumas siekia 67 procentus.
Kasmet Lietuvoje nustatoma apie 2 tūkstančius naujų prostatos vėžio atvejų.
„Prostatos vėžys yra lėta liga, nereikia visais atvejais pulti ją gydyti radikaliai. Turime įsivertinti, ar ta liga tikrai yra agresyvi, kelia grėsmę paciento gyvybei. Jeigu ne, mes galime vėžį aktyviai stebėti“, – paaiškino urologas. Galimos priemonės stebėjimui apima magnetinį rezonansą, biologinių žymenų iš kraujo ar šlapimo tyrimus. Tik tada, kai pastebima, kad liga paūmėja, priimamas sprendimas dėl intervencijos, kurios tikslas – suvaldyti ligą. „Prostatos vėžys – įveikiama liga“, – pabrėžė A. Patašius.
Gydymo galimybės ir gyvenimo kokybė: aplinkiniai net nepastebi
Situacija keičiasi, jei liga nustatoma pažengusi. Nors gydytojai ir tokiais atvejais geba pritaikyti gydymą, prailginantį gyvenimo trukmę, rezultatų pasiekti yra sunkiau nei ankstyvoje ligos fazėje. „Jei žmogui diagnozuojamas išplitęs prostatos vėžys, tikėtina, kad taikysime gydymą visą likusį gyvenimą, iki paskutinės dienos“, – paaiškino A. Patašius.
Kai aptinkama dar neišplitusi liga, viskas daug paprasčiau. Pasirinkus radikalų chirurginį gydymą, žmogus į darbą gali grįžti praėjus maždaug mėnesiui po operacijos. Tačiau vis dažniau taikomas židininis gydymas, kai koncentruojamasi tik į dalį priešinės liaukos. Tokiu atveju pas gydytoją apsilankoma vos kelis kartus, o pacientas iš įprasto gyvenimo ritmo apskritai neiškrenta.
„Labai paprasta įvertinti. Ar kaimynas, bendradarbiai pastebėjo? Dažniausiai nepastebi“, – pabrėžė A. Patašius, iliustruodamas, kad modernūs gydymo metodai leidžia gyventi pilnavertį gyvenimą, net ir sergant vėžiu.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.