Rugsėjis visame pasaulyje minimas kaip kraujo vėžio žinomumo mėnuo. Ši onkologinė liga išlieka viena klastingiausių, nes jos simptomai dažnai primena paprastą nuovargį ar peršalimą. Apie kraujo vėžį, jo sukeliamus rizikos veiksnius bei moderniausius gydymo metodus kalbamės su Kauno klinikų gydytoju hematologu dr. Domu Vaitiekumi.
Kas yra kraujo vėžys ir kodėl jis toks pavojingas?
Kraujo vėžys vystosi kaulų čiulpuose arba limfiniame audinyje, kai pakitusios kraujodaros ląstelės įgyja vėžinių savybių. Pasak dr. D. Vaitiekaus, šiuolaikiniai molekuliniai tyrimai leidžia išskirti daugybę šios ligos formų. „Nuo labai agresyvios ligos – ūminės leukemijos, kai pacientas suserga staiga ir negydant gali mirti labai greitai, iki kitų kraujo vėžio formų, kai diagnozuotai ligai nereikalingas gydymas, o tik aktyvus gydytojo hematologo stebėjimas“, – aiškina gydytojas.
Rizikos veiksniai: kas gali išprovokuoti ligą?
Nors specifinių rizikos veiksnių ši onkologinė liga neturi, tam tikros aplinkybės gali padidinti susirgimo tikimybę. Specialistai pabrėžia, kad kraujo vėžio atsiradimą gali paskatinti virusiniai susirgimai, pavyzdžiui, Epšteino-Baro virusas. Taip pat įtakos turi rūkymas, cheminės medžiagos bei radiacinė apšvita. Didesnę riziką susirgti turi ir tie asmenys, kurie anksčiau jau sirgo kitomis onkologinėmis ligomis ir buvo gydomi taikant specifinius metodus.
Simptomai, kuriuos lengva supainioti su kitais negalavimais
Kadangi kraujo vėžys apima daugybę formų, specifinių, tik šiai ligai būdingų požymių praktiškai nėra. Visgi yra tam tikri organizmo siunčiami signalai, kurių nevalia ignoruoti. „Pacientams gali pasireikšti ilgai besitęsianti anemija, atsiradusi ne dėl geležies stokos, užsitęsęs karščiavimas, kuris nėra infekcinės kilmės. Taip pat gali pradėti kristi svoris, atsirasti bendras silpnumas, kaulų skausmai ar padidėti limfmazgiai“, – vardija dr. D. Vaitiekus.
Profilaktika ir modernus gydymas Lietuvoje
Gydytojas pabrėžia, kad kiekvienam žmogui rekomenduojama bent kartą per metus atlikti bendrąjį kraujo tyrimą.
Nors kai kurios formos gali neatsispindėti paprastame tyrime, tai yra pagrindinis būdas pastebėti pirmuosius pokyčius. Gera žinia ta, kad medicina Lietuvoje sparčiai tobulėja.
„Dabar net ir sudėtingiausių būklių pacientams dažniausiai galima pasiūlyti efektyvų ir individualiai pritaikytą gydymą, neapsiribojant vien chemoterapija“, – teigia specialistas. Lietuvoje prieinami moderniausi metodai: inovatyvūs taikinių vaistai, imunoterapija, sužadinanti organizmo galias kovoti su vėžiu, bei kraujodaros kamieninių ląstelių transplantacija. Laiku diagnozavus ligą, net ir sunkiausiomis formomis sergantys pacientai turi viltį pasiekti ilgalaikę remisiją ar visiškai pasveikti.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.