Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) yra išsikėlusi ambicingą tikslą iki 2030 metų mirtingumą nuo kepenų ligų sumažinti 65 procentais. Vis dėlto, Lietuva, kalbant apie kai kurių kepenų ligų diagnostiką, gerokai atsilieka nuo Europos vidurkio. Šis atsilikimas kelia rimtą susirūpinimą ir pabrėžia ankstyvosios diagnostikos bei prevencijos svarbą.
Kepenų ligų diagnostikos iššūkiai Lietuvoje
Profesorius J. Valantinas atkreipia dėmesį, kad Lietuvoje esama spragų diagnozuojant hepatitą C. „Mes tarp Europos šalių atsiliekame diagnozuodami hepatitą C. Europoje vidutiniškai diagnozuojami 42 proc. visų atvejų, o Lietuvoje mes vos teįstengiame diagnozuoti 12-13 proc. Nacionalinė hepatito programa praktiškai paruošta, galbūt šis reikalas pasistūmės ir bent jau diagnostikos vidurkį mums pavyks pasiekti“, – viliasi profesorius J. Valantinas. Nors hepatito C gydymas šiuo metu yra itin paprastas ir liga anksti pagydoma gana greitai, užkertant kelią lėtinių kepenų ligų progresavimui, vėlyva diagnostika vis dar lieka dideliu iššūkiu. Hepatitas B, laimei, šiuo metu yra suvaldytas vakcinacija.
Nealkoholinė suriebėjusių kepenų liga: XXI amžiaus epidemija
Didelė ir vis auganti problema, pasak J. Valantino, yra nealkoholinė suriebėjusių kepenų liga. „Nors alkoholio sukeltų kepenų pažeidimų pasitaiko vis dar gana dažnai, tačiau čia viskas kaip ir aišku. Dabar vis dažniau kalbame būtent apie nealkoholinę suriebėjusių kepenų ligą. Ji yra gana dažna ir vis labiau plinta dėl šiandienos gyvensenos ypatumų – judėjimo stokos, netinkamos mitybos“, – pabrėžia gastroenterologas. Šiai ligai suvaldyti yra sukurtas specialus konsorciumas, kuriame dalyvauja 102 pasaulio šalys, įskaitant Lietuvą, siekiančios spręsti šią globalią problemą ir aktyviai kuriančios vaistus jai įveikti.
Kam gresia didžiausia rizika?
Nealkoholinė suriebėjusių kepenų liga dažniausiai užklumpa nutukusius ir sveikos gyvensenos taisyklių nesilaikančius asmenis. „Kepenų suriebėjimas pirmiausia gresia tiems, kurie serga metaboliniu sindromu arba turi medžiagų apykaitos sutrikimą.
Labiausiai nealkoholine kepenų suriebėjimo liga susirgti rizikuoja nutukę žmonės. Tokių vyrų Lietuvoje yra apie 13–14 proc., moterų – apie 20 proc.“, – teigia profesorius. Taip pat ši liga gresia kamuojamiems lipidų apykaitos sutrikimams (padidėjęs cholesterolio ir trigliceridų kiekis kraujyje), sergantiesiems hipertenzija, podagra ir ypač cukriniu diabetu. Šie asmenys turi didesnę riziką sirgti kardiovaskulinėmis ir navikinėmis ligomis, o dalis jų susiduria ir su lėtiniu kepenų pažeidimu. Ne be reikalo, pasaulinė statistika rodo didėjantį kepenų transplantacijų skaičių.
Tyla prieš audrą: kodėl sunku pastebėti simptomus?
Nealkoholinės suriebėjusių kepenų ligos simptomus žmogui pajusti sudėtinga, kadangi kepenys neturi skausmo receptorių. Liga neretai pastebima gerokai per vėlai, jau susidūrus su komplikacijomis, tokiomis kaip kepenų nepakankamumas ar cirozė. Paprastai gretutinė patologija nulemia, kokie gydymo metodai bus parinkti.
Gydymas ir prevencija: gyvenimo būdo pokyčiai yra raktas
„Jeigu žmogus serga cukriniu diabetu ir nealkoholine suriebėjusių kepenų liga, pirmiausia turi būti kontroliuojamas cukrinis diabetas. Jei jam nustatytas lipidų apykaitos sutrikimas – gali būti skiriami papildai, sudėtingesniais atvejais – lipidų kiekį kraujyje mažinantys vaistai. Apskritai medikamentinis gydymas yra labai individualus“, – pabrėžia J. Valantinas. Kraštutiniais atvejais, kai niekas nepadeda, gali būti taikoma bariatrinė chirurgija, tačiau, jei jau diagnozuojamas kepenų nepakankamumas ar cirozė, operacija nebegalima.
Profesorius akcentuoja, kad kepenų suriebėjimo išvengti galima keičiant gyvenimo būdą: mažiau valgyti ir daugiau judėti. „Įvairios dietos, mano nuomone, nėra tokios veiksmingos kaip porcijų mažinimas. Pusę porcijos suvalgai, pusę priešui atiduodi. Taip pat rekomenduoju kartą per savaitę pasisverti, kad kontroliuotumėte save ir savo svorį“, – pataria jis.
Kalbant apie judėjimą, tinka vaikščiojimas, aerobika ir kitos aktyvios fizinės veiklos formos. Ekspertai rekomenduoja bent 5 kartus per savaitę po 30 minučių aktyviai fiziškai judėti. Svarbu, kad tai taptų ilgalaikiu įpročiu. Rinkitės tą fizinio aktyvumo formą, kuri teikia jums malonumą, nes tai neturi būti darbas. Visi fizinio aktyvumo būdai yra geri, kol jie padeda kontroliuoti svorį.
Profilaktikos svarba
Norint išvengti kepenų ligų ir jų pasekmių, reikėtų kartą per metus ar dvejus profilaktiškai tikrintis sveikatą. Šiandieniniai tyrimai gali lengvai parodyti tiek pirminius organo pakitimus, tiek tikrąją kepenų suriebėjimo priežastį. Ypač svarbu ištirti kepenų fermentų aktyvumą. Jei jų aktyvumas yra didesnis, net jei dar neperžengęs ribos, tai jau yra ženklas, kad reikia imtis priemonių kepenų veiklai atstatyti.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.