LRT televizijos laidoje „Klauskite daktaro“ Lietuvos sveikatos mokslų universiteto profesorius Alvydas Unikauskas atkreipė dėmesį, kad bučiniai, nors ir yra natūrali žmonių tarpusavio artumo išraiška, gali būti ir infekcijos perdavimo priežastis. Nenoriu, kad žmonės nustotų bučiuotis, tačiau kai kuriais atvejais bučinys gali kelti grėsmę mylimojo sveikatai, sako specialistas. Straipsnyje aptariamos trys pagrindinės infekcijos, kurios gali perduotis per seiles ar oro-lašeliniu būdu, bei pateikiami praktiniai patarimai, kada reikėtų vengti intymaus kontakto.
Skrandžio opaligė ir H. pylori
Viena iš ligų, kurios galimą perdavimo kelią profesorius pabrėžia būtent per bučinius, siejama su bakterija Helicobacter pylori ir skrandžio opalige. „Mūsų pilve ir virškinimo trakte yra mikrobas H. pylori. Čia šie mikrobai dauginasi ir pažeidžia skrandžio gleivinę suformuodami uždegimus bei opas, – sako A. Unikauskas.” H. pylori dažnai plinta peroraliniu keliu — užterštu maistu, vandeniu ar kontaktu su užsikrėtusio asmens seilėmis. Riziką padidina mažas skrandžio rūgštingumas ir refliuksas, kuomet bakterijos gali patekti aukštyn į burnos ertmę ir būti perduodamos per bučinį. Prevencija apima gerą burnos higieną, gydymą, kai bakterija nustatoma (derinama antibiotikų ir rūgštingumą mažinančių vaistų kombinacija), bei vengimą intymaus kontakto su asmenimis, kuriems gydomas aktyvus uždegimas ar opaligė.
Infekcinė mononukleozė: „bučinių liga”
Infekcinę mononukleozę sukelia Epšteino–Baro virusas (EBV). „Šiai ligai būdinga aukšta temperatūra, gerklės paraudimas ir skausmas, limfmazgių padidėjimas, didelis bendras silpnumas, – vardija profesorius. – Limfmazgių padidėjimas dažniausiai pasireiškia vaikams iki 15 metų.” EBV plinta oro–lašeliniu ir per seiles, todėl ilgi bučiniai ar bendro indų naudojimas padidina užsikrėtimo tikimybę. Reikėtų prisiminti, kad 80 proc. gyventojų turi šį virusą: dauguma jo neaktyviai nešiojasi visą gyvenimą, tačiau pirmoji infekcija gali būti sunki, ypač paauglystėje.
Gydymas dažniausiai palaikomasis: poilsis, skysčių vartojimas, simptomų malšinimas; sunkesniais atvejais reikalinga medicininė priežiūra. Jei pasireiškia gripui panašūs simptomai ar stiprus nuovargis, verta vengti bučinių ir kreiptis pas gydytoją.
Herpesas: pūslelinė ir gydymo galimybės
Trečioji dažnai paminima infekcija – herpes simplex virusas, sukeliantis pūslelinę. Pagrindiniai simptomai yra niežėjimas, perštėjimas, patinimas ir paraudimas aplink lūpas. Virusas lieka organizme latentinis ir gali suaktyvėti stresų, peršalimų ar imuniteto sumažėjimo metu. ” Esu girdėjęs apie nelaimėlius, kurie užsitepė dantų pastos ant herpes viruso pažeistos vietos, virusas toliau plėtėsi, o pastos nukrapštyti žmonės negalėjo, nes siaubingai perštėjo. Su česnaku dar blogiau. Jis tiesiog gali nudeginti sveiką odą. Skaudės labai, naudos – jokios. Dilgėlės sveika, tačiau ne šiuo atveju. O apie ausų sierą išvis neturiu žodžių.” Šiuo atveju gydymas remiasi veikliosiomis medžiagomis, tokiomis kaip acikloviras ar valacikloviras. „Už acikloviro atsiradimą buvo skirta Nobelio premija.” „Jei norite, atsikratyti pūslelinės, rinkitės vaistus, kurių sudėtyje yra šios veikliosios medžiagos. Tau gali būti tepalas ar tabletės.” Rekomenduojama vengti bučinių ir dalintis indais ar rankšluosčiais per protrūkį; kreiptis į gydytoją dėl tinkamo vaistų režimo, ypač jei pažeidimai dažni ar sunkūs.
Santraukoje: nebūtina baimintis bučinių, bet verta žinoti rizikas. Jei jaučiate infekcijos simptomus, turite aktyvių pūslelių ar žinote, kad turite H. pylori ar aktyvų EBV simptomų – geriausia vengti tiesioginio burnos kontakto, laikytis higienos ir kreiptis į gydytoją. Informacija ir sąmoningumas padeda saugiai palaikyti artimus santykius be nereikalingų rizikų.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.