Stresas yra viena dažniausių šiuolaikinio gyvenimo problemų, kuris gali kilti iš įvairių šaltinių – darbo, šeimos, sveikatos, finansų ar net asmeninių lūkesčių. Tačiau svarbiausias streso šaltinis dažnai būname patys mes – mūsų požiūris ir savęs vertinimas. Stresas nėra tik psichologinė būsena, jis daro didelę įtaką mūsų fizinei sveikatai, todėl labai svarbu suprasti, kaip su juo kovoti ir kaip reguliuoti savo emocijas bei reakcijas.
Kas yra stresas ir kaip jis matuojamas?
Medicininiai tyrimai dažnai tiria streso poveikį žmogaus organizmui, tačiau įdomu tai, kad streso lygis paprastai nėra matuojamas sudėtingais prietaisais ar biocheminiais tyrimais, o tiesiog remiamasi pačių pacientų savęs vertinimu. Remiantis Robert Wood Johnson fondo atlikta studija, pagrindinės streso priežastys yra prasta sveikata, negalia, žema pajamų lygis, pavojingos situacijos namuose ar darbe, vieniša tėvystė arba paauglių auginimas. Daugelis iš mūsų galima rasti bent vieną ar kelis šiuos stresą keliančius faktorius.
Streso suvokimo svarba
Vienas svarbiausių atradimų streso tyrimuose yra tai, kad streso suvokimas yra esminis. Tyrimai rodo, kad žmonės, kurie jaučia daug streso, bet mano, jog jis neturi įtakos jų sveikatai, nepatiria daugiau sveikatos sutrikimų nei kiti, o tie, kurie mano, kad stresas neigiamai veikia jų sveikatą, patiria daugiau sveikatos problemų. Taip pat buvo nustatyta, kad optimistinis požiūris gali sumažinti širdies ir kraujagyslių ligų riziką net iki 73 %, o pesimizmas – padidinti iki 42 %.
Filosofo ir religiniai požiūriai apie stresą
Stoikai ir krikščionys taip pat pabrėžia požiūrio į stresą svarbą. Stoikas Seneka sakė: „Kas kenčia prieš būtinumą, tas kenčia daugiau nei reikia.“ Tai reiškia, kad nerimas dėl galimų ateities problemų padidina stresą be reikalo. Krikščionių šventasis tekstas Motiejaus evangelijoje moko, kad nerimas yra laiko švaistymas ir gyventi derėtų kiekvieną dieną, nesibaiminant dėl ateities.
Streso poveikis organizmui ir kaip su juo kovoti
Stresas nėra tik dvasinė būsena – jis aktyvuoja smegenų emocinį centrą (amigdala), skatina uždegiminius procesus ir gali sukelti rimtų sveikatos sutrikimų, tokių kaip širdies ligos ar insultas. Netgi ląstelių senėjimas yra susijęs su dideliu streso lygiu, nes kortazomeros – chromosomų galai, atsakingi už ląstelių jaunystę, yra trumpesni. Taigi, stresas veikia tiek mūsų protą, tiek kūną.
Kaip sumažinti stresą?
Tyrimai rodo, kad efektyviausi streso mažinimo būdai yra: laikas gamtoje, pomėgiai, fizinis aktyvumas, bendravimas su šeima, meditacija, pakankamas miegas, ir netgi malda ar dėkingumo praktikos. Svarbiausia yra sąmoningai pasirinkti mažinti stresą, priimti situacijas, kurių negalime pakeisti, ir koncentravimasis į tai, ką galime kontroliuoti.
Praktiniai patarimai streso mažinimui
Norint sumažinti stresą jau šiandien, svarbu: būti daugiau gamtoje, skirti laiko kokybiškam miegui (6–9 valandoms), palaikyti socialinius ryšius, reguliariai sportuoti, laikytis sveikos gyvensenos bei praktikuoti dėkingumą ir maldą. Šie paprasti, bet moksliškai pagrįsti metodai padeda išlaikyti gerą emocinę pusiausvyrą ir fizinę sveikatą.
Galiausiai, verta atminti, kad nors visi mes patiriame stresą, svarbiausia yra mūsų požiūris į jį. Keisdami savo mąstyseną ir praktiką, galime kontroliuoti streso neigiamą poveikį ir gyventi pilnavertišką bei sveiką gyvenimą.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.