Ankstyva kasos vėžio diagnostika yra ypač svarbi, tačiau praktikoje šią ligą dažnai nustatoma tik tada, kai ji yra pažengusi. Kasa yra giliai pilvo ertmėje, už skrandžio, ir jos navikas ilgai gali nesukelti aiškių požymių. Dėl to verta atkreipti dėmesį net į nedidelius, bet naujus ir pastovius virškinimo pakitimus po valgio.
Simptomas po valgio, galintis reikšti rimtą susirgimą
Gastroenterologai pabrėžia, kad pastebimas virškinimo sutrikimas arba pasikeitęs gebėjimas virškinti maistą gali būti vienas iš ankstyvųjų kasos vėžio požymių. Kasa gamina fermentus, reikalingus riebalams, baltymams ir angliavandeniams skaidyti, todėl jos funkcijos sutrikimas tiesiogiai veikia virškinimą. „Be šių simptomų, kai kuriems žmonėms po valgio gali kilti virškinimo sutrikimų arba gali pakisti jų gebėjimas virškinti maistą”, – sakė jis.
Tai reiškia, kad dažnas pilvo pūtimas, sunkumas, rėmuo ar greitas sotumo jausmas po normalaus maisto kiekio, ypač jei šie simptomai yra nauji ir nepraeina, vertėtų vertinti rimčiau nei įprastai. Problema ta, kad virškinimo sutrikimai yra labai dažni ir dažnai siejami su mitybos klaidomis, stresu ar laikinomis virškinimo traktą veikiančiomis infekcijomis, todėl jie neretai ignoruojami.
Kiti ankstyvieji požymiai ir rizikos veiksniai
Be virškinimo sutrikimų, svarbūs požymiai yra pasikeitęs tuštinimasis (naujas ir dažnai pasikartojantis vidurių užkietėjimas arba viduriavimas), skausmas viršutinėje pilvo dalyje ar nugaroje, staigus svorio kritimas, nuovargis bei gelta. Rečiau pasitaiko depresija, veido ir kūno patinimas ar kraujo krešuliai. Ankstyviesiems simptomams būdingas neryškumas ir netipinis pasireiškimas, todėl būtina stebėti simptomų trukmę ir intensyvumą.
Riziką didina tam tikri įpročiai ir asmeninė istorija: rūkymas, gausus raudonos mėsos vartojimas bei paveldimumas.
„Žmonės, kurių artimi giminaičiai – tėvai ar broliai ir seserys – sirgo kasos vėžiu, susirgti šia liga turi du tris kartus didesnę tikimybę nei tie, kurių šeimoje tokių atvejų nėra buvę”, – teigė jis.
Kada kreiptis į gydytoją ir kokie tyrimai atliekami
Jei pastebite naujus arba nuolatinius virškinimo sutrikimus, ypač kartu su kitais minėtais simptomais, verta kreiptis į šeimos gydytoją ar gastroenterologą. Gydytojas įvertins rizikos veiksnius, ligos anamnezę ir nukreips tolimesniems tyrimams. Dažniausiai skiriami vaizdiniai tyrimai (ultragarsas, kompiuterinė tomografija, magnetinio rezonanso tyrimas), endoskopinė ultragarskopija, o kartais ir kraujo tyrimai, įskaitant navikinius žymenis.
Reikia prisiminti, kad retkarčiais pasitaikantis virškinimo sutrikimas yra įprastas ir dažniausiai nepavojingas. Tačiau nauji, ilgai trunkantys arba progresuojantys simptomai neturėtų būti nuvertinami — ankstyva konsultacija gali būti lemiama diagnozės nustatymui ir gydymo sėkmei.