Plautinė hipertenzija (PH) yra reta, tačiau itin pavojinga liga, kuri neretai lieka nepastebėta dėl neaiškių ir nespecifinių simptomų. Ši liga pasižymi padidėjusiu kraujospūdžiu plaučių kraujagyslėse, kuris sukelia didelę apkrovą dešiniajai širdies pusei. Dėl to širdis turi dirbti sunkiau, kas ilgainiui lemia jos pažeidimus, o negydoma liga gali sukelti ne tik sunkų neįgalumą, bet ir mirtingumą.
Vilniaus plataus profilio klinikos „Meliva“ kardiologė Monika Laukytė-Slėnienė atkreipia dėmesį, kad ankstyva diagnostika ir tinkamas gydymas gali reikšmingai pagerinti paciento gyvenimo kokybę bei ligos prognozę. Tačiau dažnai plautinė hipertenzija lieka nepastebėta dėl neaiškių simptomų ir retumo.
Ką reikia žinoti apie plautinę hipertenziją?
Plautinė hipertenzija pasireiškia maždaug 1 proc. visų pasaulio gyventojų, tačiau tai apima įvairias ligos formas. Ligos dažnis daugėja vyresnio amžiaus žmonių tarpe dėl širdies ar plaučių ligų, kurios gali išprovokuoti šią būklę. Tuo tarpu retesnė ir pavojingesnė forma – plaučių arterinė hipertenzija (PlčAH) – dažnai nustatoma jaunesnio amžiaus žmonėms, ypač moterims.
Plaučių arterinė hipertenzija gali išsivystyti dėl įvairių priežasčių: genetinių veiksnių, jungiamojo audinio ligų, įgimtų širdies ypatumų, portinės hipertenzijos ar tam tikrų infekcijų, tokių kaip ŽIV ar šistostomozė. Negydoma ši liga progresuoja greitai, o vidutinė išgyvenamumo trukmė be gydymo siekia vos trejus metus.
Simptomai ir diagnostika – kodėl liga dažnai nepastebima?
Plautinės hipertenzijos simptomai yra labai nespecifiniai ir dažnai priskiriami kitoms ligoms ar net įprastam nuovargiui. Dažniausi požymiai yra dusulys, kuris iš pradžių pasireiškia fizinio krūvio metu, o progresuojant ligai – ir ramybės būsenoje. Taip pat gali atsirasti kojų tinimas, krūtinės skausmas, širdies plakimo jausmas, galvos svaigimas ir kosulys. Dėl šių įvairesnių simptomų daugeliui pacientų diagnozė būna uždelsiama arba visiškai nepaskirta.
Gydytoja Monika Laukytė-Slėnienė rekomenduoja žmonėms, kuriems pasireiškia bent keli iš šių simptomų, nedelsti ir kreiptis į šeimos gydytoją. Laiku pradėtas tyrimas ir, jei reikia, nukreipimas pas specialistus – kardiologą ar pulmonologą – gali padėti išvengti ligos komplikacijų.
Retas, bet pavojingas atvejis – lėtinė tromboembolinė plautinė hipertenzija
Verta paminėti ir lėtinę tromboembolinę plautinę hipertenziją (LTEPH), kurios priežastis sudaro plaučių arterijose susiformavę trombai, trikdantys normalų kraujotaką. Nors ši liga vystosi lėtai, nediagnozuota ji gali sukelti rimtų komplikacijų. Diagnozuojama LTEPH vis dažniau, nes gerėja diagnostikos priemonės.
Lietuvoje nuo 2019 m. taikoma pažangi balioninė plaučių arterijos angioplastika, leidžianti atkurti kraujotaką pažeistuose induose, kas gerokai pagerina gydymo efektyvumą šiai ligai. Tačiau svarbiausia – laiku identifikuoti ligą ir pradėti tinkamą gydymą.
Kaip kontroliuoti plautinę hipertenziją ir užtikrinti kokybišką gyvenimą?
Diagnozė nustatoma remiantis įvairiais tyrimais, tokiomis kaip elektrokardiograma, plaučių funkcijos testai, kompiuterinė tomografija ar rentgenograma. Esminis tyrimas yra echokardiografija, kuri leidžia įvertinti širdies būklę ir nustatyti plautinės hipertenzijos požymius.
Jei įtariama plautinė hipertenzija, pacientas siunčiamas į specializuotus centrus Vilniuje arba Kaune. Čia taikomi naujausi gydymo metodai, įskaitant aštuonis registruotus medikamentus, kurie veikia skirtingas ligos vystymosi grandis. Gydymas parenkamas individualiai, dažnai derinant kelis vaistus.
Be medikamentinės terapijos, svarbios nemedikamentinės priemonės – fizinis aktyvumas, psichologinė pagalba ir deguonies terapija. Kai kuriais atvejais prireikia chirurginių intervencijų, pavyzdžiui, plaučių arterijos endarterektomijos. Jei liga progresuoja ir gydymas neveikia, pacientui gali būti rekomenduojama plaučių ar širdies ir plaučių transplantacija.
Apibendrinant, plautinė hipertenzija yra sudėtinga, tačiau gydoma liga, kurios sėkmė priklauso nuo laiku atliktos diagnozės ir tinkamo gydymo. Nuolatinė medicininė priežiūra ir gydytojų specialistų konsultacijos leidžia pacientams gyventi visavertį ir produktyvų gyvenimą bei žymiai sumažina komplikacijų riziką.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.