Lietuvoje – krūties vėžio atvejų augimas: gydytojo raginimas moterims

Pastaraisiais metais Lietuvoje sparčiai išaugo krūties vėžio atvejų skaičius, o tai kelia didelį susirūpinimą sveikatos specialistų tarpe. Šeškinės poliklinikos gydytojas Antanas Pempė pabrėžia, kad ši liga dažnai vystosi tyliai ir be jokių išorinių požymių, todėl ankstyvas jos nustatymas tampa kertiniu veiksniu gydymo sėkmei.

Gydytojo teigimu, kai simptomai pradeda reikštis, dažniausiai liga jau būna pažengusi, o tai apsunkina gydymo procesą ir mažina galimybes visiškai pasveikti. Tačiau, jei vėžys diagnozuojamas ankstyvoje stadijoje, ar netgi nulinėje (in situ) stadijoje, galimybės pasveikti siekia beveik šimtą procentų. Todėl ypatingai svarbu, kad moterys reguliariai dalyvautų prevencinėse programose ir atklausytų gydytojų rekomendacijas dėl profilaktinių tyrimų.

Prevencinė programa ir jos svarba

Lietuvoje veikia prevencinė programa, kurioje kviečiamos dalyvauti 45–74 metų amžiaus moterys. Į programą jos gali būti pakviestos kas dvejus metus atlikti mamografinį tyrimą – modernų rentgenologinį tyrimą, leidžiantį anksti aptikti galimus krūties pakitimus. Šis tyrimas yra neinvazinis, greitas ir šiuolaikinė technika užtikrina minimalų radiacijos kiekį, kuris beveik nesiskiria nuo įprasto fono.

Nors mamografijos metu kai kurios moterys jaučia diskomfortą ar lengvą skausmą, gydytojas pabrėžia, kad šie pojūčiai yra laikini ir daugeliui moterų visiškai pakeliami. Be to, prevencinės mamografijos atliekamos ne dažniau nei kasmet ar dvejus metus, tad jokios žalos sveikatai jos nekelia.

Diagnozavimo pažanga: naujos technologijos ir dirbtinis intelektas

Siekiant pagerinti krūties vėžio diagnostikos kokybę, Šeškinės poliklinikoje įrengtas naujas mamografijos aparatas ir įdiegtas automatinis krūtų echoskopijos aparatas – inovatyvus ir pirmasis tokio tipo viešojoje medicinos įstaigoje. Ši technika leidžia atlikti tikslius tyrimus greitai ir su aukšta kokybe.

Taip pat čia naudojamas dirbtinio intelekto asistentas, kuris padeda gydytojams vertinti tyrimų rezultatus. Nors jis neatstoja ekspertų, ši sistema sumažina klaidų tikimybę ir pagreitina diagnozavimo procesą.

Gydytojas A. Pempė pabrėžia, kad dirbtinis intelektas veikia kaip „antroji nuomonė“, tačiau galutinis sprendimas visada priklauso gydytojui.

Moterys kviečiamos neignoruoti organizmo signalų

Vienas didžiausių gydytojų iššūkių – moterys, kurios nesikreipia į gydytojus, nors turi įtarimų ar nerimą keliančius požymius. Krūties sveikata reikalauja dėmesio bet kuriame amžiuje – nepaisant to, kad prevencinė programa skirta 45–74 metų moterims. Gydytojas ragina neatidėlioti vizito į specialistus, jei pajaučiamas skausmas, neįprastos apimties ar struktūros dariniai.

Krūtų savityrą geriausia atlikti kas mėnesį, ypač pirmąją savaitę po mėnesinių, kruopščiai apčiupinėjant krūtų audinius. Tai leidžia anksti pastebėti pakitimus, tokius kaip guzeliai ar patinimai, kurie gali būti pirmieji ligos signalai.

Tarptautiniai kontekstai ir Lietuvos vieta

Tarptautiniu mastu krūties vėžys išlieka dažniausiai diagnozuojama vėžio forma moterims. JAV kasmet nustatoma apie 400 tūkstančių naujų atvejų, tačiau šalyje prevencija ir diagnostika yra labai išplėtota. Tiesa, JAV taikoma daug perteklinių tyrimų, kai daug iš jų nuteikia biopsijoms, tačiau tik dalis atvejų yra piktybiniai.

Lietuvoje situacija yra kitokia – prevencinės programos išvystytos gerai, o diagnostika tiksli, todėl daugelis atvejų aptinkami laiku. Kaip pabrėžia gydytojas A. Pempė, geriau atlikti papildomą tyrimą ir užtikrintai žinoti, kad liga nėra, nei praleisti vėžio diagnozę, kai liga jau progresuoja.

Apibendrinant, krūties vėžio atvejų augimas Lietuvoje ypač išryškina būtinybę skatinti moteris rūpintis savo sveikata, dalyvauti prevencinėse programose ir drąsiai kreiptis į specialistus net menkiausių pokyčių atvejais. Ankstyva diagnostika išlieka pagrindiniu raktu į sėkmingą gydymą ir visišką pasveikimą.

Patiko straipsnis? Pasidalink!
👁️ 4 peržiūrų


Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *