„Ši klubo endoprotezavimo technika yra sudėtingesnė, ją sunkiau įsisavinti. Be to, būtini specialūs chirurginiai instrumentai, specifinė nejautra ir visos operacinės komandos pasiruošimas“, – sako gydytojas ortopedas traumatologas Donatas Ulevičius, dirbantis Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje (RVUL).
Kada svarstyti endoprotezavimą?
Klubo sąnarys yra vienas didžiausių žmogaus sąnarių ir dalyvauja kiekviename žingsnyje. Kai jo funkcija sutrinka, mažėja judėjimo laisvė, prastėja miego kokybė ir bendra gyvenimo kokybė. Operaciją verta svarstyti tuomet, kai skausmas išlieka nepaisant konservatyvaus gydymo, kai sutrinka kasdienė veikla arba kai dėl klubo problemos kenčia kiti sąnariai – keliai, stuburas ar priešingos pusės klubas. Pacientų dažniausios skundų iliustracijos: „neinu į parduotuvę, nes žinau, kad negrįšiu; nežvejoju, nes sunku įlipti į valtį; atostogaujant visi eina į ekskursiją, o aš einu į kavinę“. Tokie kasdieniai apribojimai dažnai nulemia sprendimą planuoti endoprotezavimą.
Kas operuojamas ir kaip nustatomas poreikis?
Amžiaus ribos nėra griežtos: endoprotezavimas atliekamas tiek jauniems pacientams dėl įgimtų pakitimų ar traumų, tiek vyresnio amžiaus asmenims. Tipinis planinis pacientas dažnai serga artroze (60–70 m.), tačiau artrozė gali prasidėti ir anksčiau dėl nutukimo, didelių fizinių krūvių ar sisteminių ligų. Skubios operacijos reikalingos ir po šlaunikaulio kaklo lūžių arba avaskulinės galvos nekrozės atvejais.
Diagnostika ir operacijos planavimas
Vertinimas prasideda išklausant paciento nusiskundimus, įvertinant eiseną, judesių amplitudę ir skausmo intensyvumą. Pagrindinis vaizdinis tyrimas – rentgenograma; dažnai naudojamas ir kompiuterinis planavimas („templeitavimas“), leidžiantis tiksliai įvertinti anatomiją ir pasirinkti tinkamiausią endoprotezo modelį. Toks operacijos projektavimas ypač svarbus sudėtingiems atvejams, pavyzdžiui, esant displazijai, kai reikia atkurti anatomiją naujai gūžduobei.
Tiesioginis priekinis pjūvis: privalumai ir reikalavimai
Vienas iš naudojamų metodų yra tiesioginis priekinis pjūvis. Jo privalumai pacientui – mažesnis audinių pažeidimas, greitesnė ankstyvoji reabilitacija, lengviau sėstis, lenktis ir tūpti.
Tačiau ši technika yra sudėtingesnė chirurgui, reikalauja specialių instrumentų ir gerai suderintos operacinės komandos. Patyrusiam chirurgui prireikia reikšmingo atvejų skaičiaus, kad susiformuotų įgūdžiai, o visa komanda turėtų specifinių žinių.
Paciento indėlis ir pooperacinė priežiūra
Chirurgas operacinėje padaro savo darbą, tačiau ilgalaikius rezultatus lemia pacientas: pooperinis tausojimas pirmomis savaitėmis, žaizdos priežiūra, vėliau – sisteminė kineziterapija ir kūno svorio kontrolė. Reikšmingi du komplikacijų prevencijos priežastys – infekcijų kontrolė ir kritimų vengimas. Maždaug po pusės metų daugeliui pacientų atsiranda vadinamasis „užmirštas sąnarys” – tai momentas, kai endoprotezas nebenuskleidžia kasdienio gyvenimo.
Rezultatai ir priežiūra
Tinkamai parinktas ir įtvirtintas endoprotezas dažniausiai grąžina didžiąją dalį gyvenimo kokybės: sumažėja skausmas, pagerėja judėjimas ir galimybė grįžti prie įprastinės veiklos. Siekiant ilgalaikio rezultato svarbu reguliarus judėjimas, svorio kontrolė ir lėtinių infekcijų gydymas. Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje atliekama daug endoprotezavimo operacijų – per metus apie 2,5 tūkst. sąnarių endoprotezavimų, iš jų apie 1,5 tūkst. klubo sąnario, todėl pacientai gali jausti pasitikėjimą ir gauti kompleksinį gydymą bei reabilitaciją.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.