Širdies ir kraujagyslių ligos (ŠKL) Lietuvoje išlieka pagrindine mirties priežastimi, o miokardo infarktai vis dažniau diagnozuojami jaunesniems pacientams ir moterims. Kardiologai, pažymėdami Miokardo infarkto savaitę, ragina visuomenę neignoruoti rizikos veiksnių ir reikalauti sisteminių prevencijos sprendimų, nes individualūs įpročiai ir sveikatos politika veikia mirtingumo tendencijas.
Kas lemia blogą situaciją?
„Statistika, deja, išlieka negailestinga – ŠKL vis dar pagrindinė mirties priežastis, ypač tarp vyrų. Nors po pandemijos stebime nedidelį mirčių nuo išeminės širdies ligos mažėjimą, bendra situacija išlieka liūdna – Lietuva vis dar pirmauja Europoje“, – sako gydytoja kardiologė prof. Olivija Dobilienė. Dažniausi prisidedantys veiksniai yra mityba, fizinio aktyvumo stoka, rūkymas, alkoholio vartojimas ir lėtinis stresas. Taip pat daug dėmesio reikalauja nepakankama ankstyvoji diagnostika ir prevencijos programų įgyvendinimas.
Kiekvienas turėtų žinoti savo skaičius
Profilaktika remiasi aiškiu rizikos suvokimu. „Net tuomet, kai žmogus ištiriamas pagal ŠKL prevencijos programą ir jam nustatoma didelė rizika, paskirti vaistai neretai tiesiog nevartojami. Jie skiriami tam, kad būtų stabdomas aterosklerozės progresavimas ir išvengta infarkto ar insulto, bet jei jų nevartojame – visa sistema tampa neveiksminga“, – pažymi gydytoja. Pacientams svarbu žinoti savo cholesterolio ir kraujospūdžio rodiklius bei gydytojo nustatytus tikslus.
„Pavyzdžiui, vidutinio amžiaus vyrui, kuris rūko, turi antsvorio ar negydytą hipertenziją, „blogasis“ MTL cholesterolis neturėtų viršyti 1,8 mmol/l. O jei jau buvo miokardo infarktas ar atlikta širdies kraujagyslių stentavimo procedūra – siektina MTL cholesterolio koncentracija ne didesnė negu 1,4 mmol/l”, – aiškina gydytoja. Tokie konkretūs skaičiai padeda priimti sprendimus dėl gydymo intensyvumo.
Infarktas jaunėja ir keičia veidą
Miokardo infarktas nebėra vyresnių vyrų problema: „Taip, gydymas gerėja – žmonės greičiau patenka į specializuotus centrus, atliekamos šiuolaikinės procedūros, dėl to stacionarinis mirtingumas siekia apie 10 proc.
Tačiau 90 dienų laikotarpiu po infarkto mirštamumas išlieka 6–12 proc. – tai daug“, – konstatuoja gydytoja. Jauniems pacientams infarktą lemia kelių rizikų derinys – rūkymas, sėdimas gyvenimo būdas, prasta mityba, metabolinis sindromas ir stresas.
Profilaktikos spragą dar labiau akcentuoja ir moterų simptomų skirtingumas: „Istoriškai širdies ligos buvo laikomos vyrų problema. Todėl moterų simptomai kartais neatpažįstami laiku – jos pačios linkusios juos ignoruoti, o medikai – ne visada įvertina”, – teigia prof. O. Dobilienė. Moterims infarktas dažniau prasideda dusuliu, pykinimu ar silpnumu, o tai vėluoja diagnozę.
Prevencija ir gydymo prieinamumas
„Paciento gydymas nesibaigia išeinant iš ligoninės. Efektyvi antrinė prevencija apima kelias sritis: cholesterolio mažinimą, kraujospūdžio kontrolę, trombozės rizikos valdymą, gyvenimo būdo korekciją ir nuolatinį stebėjimą”, – tvirtina prof. O. Dobilienė. Be to, svarbus klausimas – vaistų prieinamumas. „Tai sukuria paradoksalią situaciją – turime veiksmingus vaistus, bet ne visi, kuriems jų tikrai reikia, gali juos gauti. Jei norime realiai mažinti mirtingumą nuo širdies ligų, turime užtikrinti, kad šiuolaikinis gydymas būtų prieinamas visiems pacientams”, – pabrėžia prof. O. Dobilienė.
Ilgalaikė nauda pasiekiama kombinuojant gyvenimo būdo pokyčius, sistemingą gydymą ir viešosios sveikatos priemones: aktyvesnės prevencinės programos, lengvesnė prieiga prie efektyvių vaistų ir aiškus švietimas apie rizikos rodiklius gali ženkliai sumažinti infarktų skaičių ir mirtingumą.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.