Besitęsiant karščiams svarbu ne tik gerti daugiau skysčių, bet ir atkreipti dėmesį į jų sudėtį. Intensyviai prakaituodami prarandame ne tik vandenį, bet ir svarbius mineralus – kalį, natrį, magnį ir kt., kurių netekimas gali sukelti rimtų sveikatos sutrikimų. Tokios pasekmės apima nuovargį, raumenų spazmus, širdies ritmo pokyčius ir kitus simptomus.
Kodėl svarbūs mineralai?
Mineralai dalyvauja daugelyje organizmo funkcijų: jie palaiko nervų sistemos veiklą, reguliuoja raumenų susitraukimus, užtikrina tinkamą širdies darbą ir padeda išlaikyti vidinę terpę – homeostazę. Be to, elektrolitai reikalingi inkstų funkcijai ir skysčių pasiskirstymui tarp ląstelių bei tarpląstelinių erdvių. Kai šių medžiagų trūksta, „Netekus mineralų gali atsirasti silpnumas, galvos svaigimas, galvos skausmai, pykinimas, vėmimas, apatija, karščio pylimas, nemiga, nervingumas, žemas kraujospūdis, galūnių tirpimas, širdies ritmo sutrikimai, greitas pulsas, raumenų spazmai, blogas apetitas ir daugybė kitų simptomų“, – komentuoja „Šeimos medicinos centro“ šeimos gydytojas, medicinos auditorius Renatas Dainius. Įvertinus tokį poveikį, tampa aišku, kodėl vien vandens gurkšnojimas kartais nepakanka.
Kiek gerti ir kokį vandenį rinktis?
Gydytojo rekomendacijos skamba aiškiai: per karščius būtina atkurti skysčių balansą. Suaugusiajam rekomenduojama suvartoti apie 2,5–3 litrus skysčių per dieną, tačiau šis kiekis gali svyruoti priklausomai nuo fizinio aktyvumo, amžiaus ir sąlygų. „Tai, kad karštą dieną reikia išgerti daugiau skysčių, jau girdėjęs dažnas. Tačiau vis dar retas susimąsto, jog karštu oru organizmui būtini ir mineralai. Pagrindinis skysčių kiekis turi būti geriamasis ar vidutinės ir mažos mineralizacijos mineralinis vanduo. Taip pat rekomenduotina išgerti 2-3 stiklines didelės mineralizacijos mineralinio vandens”, – teigia R.Dainius. Be to, „Sūrus (didelės mineralizacijos) mineralinis vanduo yra būtinas, nes prakaituojant prarandami mineralai tokie mineralai kaip kalis, natris ir kiti.
Jo suaugusiam žmogui reiktų iki trijų stiklinių per dieną, kad papildytume organizmą mineralais ir atstatytume jų pusiausvyrą”, – teigia R.Dainius.
Praktiniai patarimai ir atsargumo priemonės
Praktikoje verta sekti kelis paprastus principus: gerti reguliariai, dar prieš atsirandant troškuliui; rinktis vandenį su žyma apie mineralizaciją ir elektrolitų sudėtį; papildyti mitybą vaisiais ir daržovėmis, turinčiomis kalio ir magnio (pvz., bananai, abrikosai, žalios daržovės, riešutai). Vengti didelio kiekio saldžių gazuotų gėrimų ir alkoholio, kurie gali skatinti skysčių netekimą.
Žmonėms su hipertenzija ar inkstų ligomis reikėtų pasitarti su gydytoju prieš vartojant daug sūraus mineralinio vandens, nes didesnis natrio kiekis gali būti žalingas. Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į organizmo signalus: jei atsiranda stiprus galvos svaigimas, sąmonės netekimas, stiprus pykinimas, širdies ritmo sutrikimai ar kiti išvardyti simptomai, reikalinga skubi medicinos pagalba.
Apibendrinant, skysčių vartojimas karštomis dienomis turi būti protingas ir subalansuotas: pagrindui rinkitės negazuotą arba mažos ir vidutinės mineralizacijos vandenį, o mineralizaciją papildykite mažomis porcijomis stipresnio mineralinio vandens arba tinkama mityba. Tokiu būdu išvengsite dehidratacijos ir išlaikysite organizmo elektrolitų pusiausvyrą.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.