Pirmosios pagalbos žinios yra būtinos kasdienėje aplinkoje – prekybos centre, biure ar namuose. Nelaimės nutinka staiga, o pirmosios minutės dažnai lemia galutinį rezultatą. Tyrimai rodo, kad daugelis žmonių vengia imtis veiksmų dėl klaidingų įsitikinimų, todėl svarbu aiškiai žinoti, ką daryti ir ko niekuomet nereikėtų daryti.
Kodėl trūksta pasitikėjimo?
„Mitai apie pirmąją pagalbą yra labai gajūs. Su klaidingais įsitikinimais ir nuostatomis susiduriame kiekvieną dieną, kai mokome žmones gyvybę gelbstinčių įgūdžių. Manau, kad būtent dėl mitų visuomenės nariai vengia padėti kitam arba priima klaidingus sprendimus“, – pastebi Raudonojo Kryžiaus pirmosios pagalbos instruktorė Irma Bukotienė. Dažnai žmonės baiminasi pakenkti ar sukelti papildomą žalą, nors net ir netobulai atlikta gaivinimo procedūra gali išsaugoti gyvybę. Žinių ir praktikos trūkumas lemia nerimą ir inerciją kritiniu momentu.
Penki paplitę mitai ir teisingi veiksmai
1) Bijote pakenkti atlikdami širdies masažą arba dirbtinį kvėpavimą. Net jei veiksmai atliekami neidealiai, jie gali palaikyti kraujotaką ir kvėpavimą iki atvykstant profesionalams. Būtina skubiai kviesti greitąją ir pradėti krūtinės kompresijas, jeigu žmogus neatsako ir nekvėpuoja.
2) Nebijokite naudoti defibriliatoriaus. Žmonės, kuriems yra tekę naudoti defibriliatorių, sutaria, kad šis prietaisas yra itin saugus. Naudoti aparatą labai paprasta, nes garso įrašas gelbėtojui aiškiai pasako, ką daryti. Užtenka atlikti kelis nesudėtingus veiksmus, ir šeimos nario, kolegos ar visiškai nepažįstamo asmens gyvybė bus išgelbėta.
3) Užspringusį vaiką negalima kratyti galva žemyn už kojų. Tokie veiksmai gali sukelti rimtų traumų. Tinkama taktika – mažylį apversti ant pilvo, paguldyti ant savo šlaunies galva žemyn ir kelis kartus stuktelėti tarp menčių. Tada apversti ant nugaros ir atlikti krūtinkaulio spaudimus. Jeigu vaikas kosėja, skatinkite kosėjimą; jei praranda sąmonę – pradėkite gaivinimą.
4) Negalima mėginti „atstatyti“ lūžio vietos. Filmų herojų veiksmai – atstatyti kaulą vieton – yra pavojingi. Nukentėjusiojo nereikėtų judinti be būtinybės; sužeistą galūnę reikia įtvirtinti įtvaru, pritvirtinant aukščiau ir žemiau lūžio vietos, ypač jei reikia transportuoti.
5) Nudegimo vietos nevalia tepti aliejumi ar riebalais. Tai gali gilinti pažeidimą. Geriausia nudegintą vietą pakišti po šaltu tekančiu vandeniu ir palaikyti apie 20–30 minučių, kol skausmas sumažės ir temperatūra nukris. Rimtesnių nudegimų atveju reikalinga profesionali medicinos pagalba.
Mokymai ir visuomenės atsakomybė
„Rūpestis kitais, praktiniai įgūdžiai ir žinojimas mitus išsklaido efektyviausiai, todėl ėmėmės iniciatyvos ir norime, kad pirmosios pagalbos įgūdžius įgytų ar juos atsinaujintų kuo daugiau žmonių. Mūsų mokymuose iš viso dalyvaus apie 2 tūkst. žmonių iš įvairių Lietuvos miestų ir miestelių“, – sako Aurelija Kazlauskienė, „Lietuvos draudimo“ Strategijos, klientų ir marketingo departamento direktorė.
„Visuomenė bus saugesnė, kai daugiau piliečių Lietuvoje žinos, ką tiksliai daryti, jeigu šeimos narį, bendradarbį ar visiškai nepažįstamą asmenį ištinka nelaimė. Išgelbėti kito žmogaus gyvybę gali kiekvienas iš mūsų“, – įsitikinusi „Lietuvos draudimo“ Strategijos, klientų ir marketingo departamento direktorė A. Kazlauskienė.
Praktiniai mokymai, aiškios instrukcijos ir reguliarus įgūdžių atnaujinimas suteikia pasitikėjimą ir gali padėti išgelbėti gyvybę. Raginame visus domėtis ir dalyvauti pirmosios pagalbos kursuose – tai investicija į saugumą, kuri gali tapti gyvybės raktu.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.