Vyriškoji sveikata dažnai priklauso nuo kasdieninių įpročių ir laiku atliktų patikrinimų. Lietuvoje, kaip ir daugelyje kitų šalių, vyrai susiduria su keliomis dominuojančiomis sveikatos problemomis: širdies ir kraujagyslių ligomis, onkologinėmis ligomis, šlapinimosi sutrikimais bei erekcijos disfunkcija. Šios ligos ne tik mažina gyvenimo kokybę, bet ir gerokai trumpina gyvenimo trukmę, ypač jei diagnozė nustatoma per vėlai.
Širdies ir kraujagyslių ligos – prevencija gelbsti gyvybes
Kasmet širdies infarktas ištinka tūkstančius gyventojų, o daugeliu atvejų rizika prasideda dar darbo amžiuje. Profesorius Pranas Šerpytis atkreipia dėmesį į tai, kad nemaža dalis vyrų nevertina profilaktikos svarbos. „Jei pavyktų sureguliuoti arterinį kraujospūdį, galėtume iki 10 kartų sumažinti insultų skaičių, net 6 kartus mažiau įvyktų miokardo infarktų.
Jeigu arterinį kraujospūdį pradėtume normalizuoti jauname amžiuje, šių ligų būtų dar mažiau”, – įsitikinęs P.Šerpytis.
Praktiniai žingsniai: reguliariai matuoti kraujospūdį, tikrinti cholesterolio ir gliukozės rodiklius, palaikyti optimalų kūno svorį ir fizinį aktyvumą. Net kasdieninis pasivaikščiojimas ar važiavimas dviračiu sumažina riziką ir gerina bendrą būklę.
Šlapinimosi sutrikimai ir prostatos sveikata
Vyresnio amžiaus vyrams dažni šlapinimosi sutrikimai gali žymiai pabloginti gyvenimo kokybę. Vilniaus universiteto Santaros klinikų urologas Robertas Adomaitis pabrėžia, kad vyrai dažnai delsia kreiptis dėl tokių simptomų. „Dažniausia vyrų bėda – jie negali normaliai nusišlapinti. Juos kamuoja baimė, kad gali mirti nuo prostatos vėžio, tačiau neskuba kreiptis pagalbos. Jei žmogus pajuto, kad dažnas šlapinimasis jau trukdo gyventi, vadinasi, laikas kreiptis į urologą”, – priminė gydytojas R.Adomaitis.
Profilaktiniai patikrinimai ir PSA (prostatos specifinio antigeno) tyrimas gali anksti nustatyti pakitimus ir leisti laiku pradėti gydymą.
Plaučių vėžys – rūkymas ir prevencija
Plaučių vėžys išlieka viena pavojingiausių onkologinių ligų, dažniausiai susijusi su rūkymu ir aplinkos poveikiu.
Profesorius Saulius Cicėnas ragina vengti užterštos aplinkos ir rūkyti mažiau arba visai nerūkyti; tai ne tik sumažintų sergamumą, bet ir reikšmingai taupytų gydymo išlaidas. „Toks tyrimas turi mažiausią apšvitą ir nėra kenksmingas. Bet dažniausiai niekas nesikreipia į gydytoją, kol liga neprispaudžia”, – apgailestavo gydytojas.
Dažnai plaučių vėžys aptinkamas atsitiktinai; todėl rizikos grupėms priklausantys asmenys turėtų apsvarstyti reguliarius patikrinimus. Nors visiškai išgydyti išplitusio plaučių vėžio sudėtinga, ankstyva diagnostika ir šiuolaikiniai gydymo metodai gali žymiai pailginti ir pagerinti gyvenimo kokybę. „Jeigu paklaustumėte, ar jau galime nugalėti plaučių vėžį, atsakyčiau – dar ne. Mes galime padėti žmogui ilgiau gyventi, bet išgydyti sunku”, – neslėpė profesorius S.Cicėnas.
Kasdienė prevencija ir gyvenimo būdo pokyčiai
Stresas, prasta mityba, fizinis neveiklumas ir rūkymas – pagrindiniai rizikos veiksniai. „Gyvenimo ritmas darosi vis greitesnis, todėl privalome išmokti atsipalaiduoti, suvaldyti stresą, rasti būtų, kaip mažinti nervinę įtampą”, – patarė profesorius P.Šerpytis. Maži, bet nuoseklūs pokyčiai – sumažinti druskos ir sočių riebalų vartojimą, reguliariai tikrintis sveikatą, skirti laiko miegui ir poilsiui – gali ženkliai sumažinti rimtų ligų riziką.
Laiku kreipiantis į gydytojus ir imantis prevencijos priemonių, daugelio pavojingų ligų galima išvengti arba jas sėkmingai kontroliuoti.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.