Vištiena – viena populiariausių mėsos rūšių dėl prieinamos kainos ir paprasto paruošimo. Tačiau mitybos specialistai primena, kad ne visos paukštienos dalys yra vienodai naudingos sveikatai. Kai kurių dalių reikšmė mityboje yra menkesnė, o kai kurios gali kelti papildomą riziką – ypač jei produktai perdirbti pramoniniu būdu arba netinkamai apdoroti.
Oda – riebalų ir galimų likučių šaltinis
Daug specialistų sutinka, kad labiausiai problematiška yra vištienos oda. Joje yra didelis kiekis sočiųjų riebalų ir cholesterolio, o vitaminų ir baltymų dalis yra menkesnė nei raumeniniame audinyje. Be to, pramoniniu būdu ruošiant vištieną odoje gali užsilikti cheminiai junginiai, todėl rekomenduojama, prieš gaminant, odą nulupti. Jei vis dėlto mėgstate kepintą odą dėl skonio, verta tai vertinti kaip retą malonumą, o ne kasdienį pasirinkimą.
Sparneliai – daug riebalų, mažai naudos
Sparneliai dažnai valgomi kaip užkandis, tačiau maistiniu požiūriu jie nėra geras baltymų šaltinis, nes juose dominuoja kaulai ir oda. Dažnai sparneliai yra kepti arba marinuoti su daug riebalų ir druskos, todėl jie suteikia daug kalorijų be reikšmingų naudingų medžiagų. Jei norite sveikesnio varianto, rinkitės vištienos krūtinėlę be odos arba gaminkite sparnelius orkaitėje be didelio aliejaus naudojimo.
Plaučiai ir kiti viduriniai organai – bakterijų rizika
Plaučiai yra jautresni bakterijų bei kitų užteršimų kaupimuisi. Kai kuriuose pranešimuose nurodoma, kad plaučiuose gali būti atsparių bakterijų, kurios gali išlikti ir po terminio apdorojimo, tad vartojant šiuos organus rizika gali būti didesnė. Dėl to daugelis specialistų rekomenduoja vengti vištienos plaučių arba paruošti juos tik labai atsargiai, laikantis higienos taisyklių ir užtikrinant pakankamai aukštą kepimo temperatūrą.
Kaip mažinti riziką ir pasirinkti sveikiau
Visada verta pirkti vištieną iš patikimų tiekėjų, laikytis tinkamo šaldymo ir atitirpinimo taisyklių bei virti iki saugaus vidaus temperatūros – rekomenduojama, kad vištiena pasiektų bent 74 °C.
Oda išimama prieš kepimą arba nuimama po atvėsinimo, jei siekiama sumažinti riebalų kiekį. Rinkitės liesesnes dalis, pavyzdžiui, krūtinėlę be odos, ir įvairinkite baltymų šaltinius – į meniu įtraukite žuvį, ankštinius augalus ir augalinius baltymus.
Apibendrinant, vištiena gali būti sveikas ir praktiškas pasirinkimas, tačiau svarbu žinoti, kurios jos dalys turi daugiau rizikos ar mažiau maistinės vertės. Atsakingas pirkimas, tinkamas apdorojimas ir saikingas riebalų vartojimas sumažins galimą žalą ir padės išlaikyti subalansuotą mitybą.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.