Vis didesnį dėmesį sulaukia supratimas, kad genai nėra vienareikšmė lemtis: jų poveikį gali modifikuoti mūsų mityba ir kasdieniai įpročiai. Tai pabrėžia gydytojas Alvydas Unikauskas, dalindamasis įžvalgomis apie Alzheimerio ligos riziką ir prevenciją. „Naujausi ir labiausiai stebinantys tyrimai rodo, kad, jeigu šeimos narys serga Alzheimerio liga, jūs galite turėti šios ligos geną. Bet jūs nesate bejėgis ir galite kažką padaryti, o pirmas dalykas, kurį padaryti galite, – pakeisti savo mitybą“, – tvirtina A. Unikauskas
. Ši nuostata pakeičia ankstesnį fatalistinį požiūrį į paveldimumą: genai gali būti aktyvuojami arba slopinami priklausomai nuo aplinkos veiksnių ir gyvenimo būdo.
Kaip mityba veikia genų raišką ir smegenų sveikatą
„Norite tikėkite, norite ne, bet genai nėra nuosprendis. Vienas iš trijų Alzheimerio ligos atvejų gali neįvykti, jei tinkamai vykdoma profilaktika. Nėra geresnio būdo tai padaryti, kaip neutralizuoti geno neigiamą efektą su mitybos pagalba“, – tikina gydytojas.
Vis daugiau tyrimų rodo, kad tam tikri maisto produktai ir valgymo režimai mažina uždegimą, gerina medžiagų apykaitą ir apsaugo neuronų funkcijas. Pavyzdžiui, antioksidantais ir omega‑3 riebiosiomis rūgštimis turtinga mityba susijusi su geresniu smegenų atsparumu.
Prevencijos strategijoje svarbu ne tik ką valgome, bet ir kada. „Svarbu, kai tarp valgymų nieko daugiau nevalgote. Paros bėgyje žmonės įpratę maitintis tvarkingai: pusryčiai, priešpiečiai, pietūs, pavakariai, vakarienė ir pan., tačiau reikia daryti valgymo pertraukas“, – pataria A. Unikauskas.
Intermittent fasting arba laikinis pasninkavimas – pavyzdžiui, 14–16 valandų pertraukos tarp valgymų – padeda organizmui pereiti į riebalų deginimo režimą, sumažinti kalorijų suvartojimą ir skatinti ląstelių autofiltraciją (autofagiją), kuri prisideda prie smegenų valymo nuo žalingų baltymų sankaupų.
„Šis būdas naudingas ne tik tam, kad tilptumėme į kelnes, tai taip pat gali padėti jūsų smegenims“, – mano specialistas.
Gydytojo pateiktas palyginimas iliustruoja energijos šaltinių įtaką smegenims: „Jeigu įsivaizduotume smegenis kaip hibridinį automobilį, energiją galite gauti iš nešvaraus kuro, o žmogui toks kuras yra cukrus, arba galite gauti iš švaraus kuro arba elektros, tai šiuo atveju būtų energijos gamyba iš kūno riebalų“, – pavyzdį pateikia gydytojas.
Praktiniai patarimai: ką verta įtraukti į racioną
Rizikos mažinimui verta reguliariai vartoti žaliąją arbatą: tyrimai rodo, kad kasdienis jos vartojimas gali žymiai sumažinti Alzheimerio ligos riziką. Straipsnyje minima, kad žalios arbatos gėrė bent vieną kartą per dieną 50 proc. sumažino riziką susirgti Alzheimerio liga, o A. Unikauskas pažymi, kad „Žmonės, kurie turėjo genetinį polinkį sirgti šia liga, sumažino jį iki 86 proc.“, – sako A. Unikauskas.
Tarp rekomenduojamų produktų – kiaušiniai, turintys cholino ir kitų smulkiųjų maistinių medžiagų, bei riebi žuvis, kurioje gausu omega‑3: ančiuvių, skumbrės, lašišos, sardinių ir kt. Šie produktai palaiko smegenų membranų struktūrą ir funkcijas. Taip pat svarbu riboti cukraus kiekį ir vengti dažnų perdirbtų angliavandenių, kurie gali skatinti uždegimą ir neigiamai veikti smegenų metabolizmą.
Apibendrinant: nors genetinis polinkis neginčijamas, tinkami gyvenimo būdo pokyčiai gali ženkliai sumažinti ligos riziką. Laikantis subalansuotos mitybos, taikant valgymo pertraukas ir įtraukiant smegenims naudingus produktus, galime aktyviai prisidėti prie ilgalaikės smegenų sveikatos.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.