Graikiškas jogurtas išsiskiria tiršta tekstūra ir didesne baltymų koncentracija – gamybos procese iš jo pašalinamas serumas, todėl produktas tampa sotresnis ir maistingesnis. Apie šiuos privalumus savo „Facebook“ paskyroje pabrėžia dietologas Olegas Švecas. Žemiau išsamiai aptariame pagrindines priežastis, kodėl verta apsvarstyti graikiško jogurto įtraukimą į kasdienę mitybą.
Graikiško jogurto maistinė vertė
200 g neriebaus, nesaldinto graikiško jogurto vidutiniškai suteikia apie 146 kcal, 20 g baltymų, 3,8 g riebalų ir 7,8 g angliavandenių. Produktas taip pat yra geras tam tikrų vitaminų ir mineralų šaltinis: vitaminas B12 – apie 43 % paros normos, riboflavinas (B2) – 35 %, selenas – 45 %, kalcis – 18 %, fosforas – 22 %, cinkas – 11 %. Palyginti su įprastu jogurtu, graikiškas variantas paprastai turi daugiau baltymų ir mažiau angliavandenių, ypač jei renkatės nesaldintą versiją.
1. Turtingas baltymų ir mikroelementų šaltinis
Baltymai reikalingi audinių atstatymui, imuniteto palaikymui ir energijos apykaitai. Graikiškame jogurte esantys B12, selenas ir cinkas prisideda prie normalaus imuninės sistemos veikimo, raudonųjų kraujo kūnelių formavimosi bei energijos išlaisvinimo. Dėl didelio baltymų kiekio šis produktas ypač naudingas tiems, kurie siekia padidinti dienos baltymų suvartojimą be perdažnės kalorijų.
2. Kaulų stiprinimas
Graikiškas jogurtas aprūpina organizmą kalciu, fosforu ir magnio kiekiais, reikalingais kauliniam audiniui. Reguliarus tokio jogurto vartojimas gali padėti palaikyti kaulų mineralinį tankį ir sumažinti osteoporozės riziką, ypač vyresnio amžiaus žmonėms. Norint didesnio efekto, rekomenduojama valgyti produktus kartu su vitamino D šaltiniais arba užtikrinti pakankamą vitamino D kiekį organizme.
3. Žarnyno sveikatos palaikymas
Daugelis graikiško jogurto rūšių turi probiotikų – gyvų mikroorganizmų, kurie gerina virškinimą, palaiko žarnyno mikrofloros pusiausvyrą ir gali mažinti tam tikrų virškinimo sutrikimų riziką. Svarbu rinktis nesaldintą jogurtą, nes pridėtinis cukrus gali slopinti naudingų bakterijų veiklą ir mažinti produkto teikiamą naudą.
4. Raumenų atsigavimas
Dėl didelio kokybiškų baltymų kiekio graikiškas jogurtas yra puikus užkandis po fizinio krūvio.
Baltymai skatina raumenų baltymų sintezę ir padeda greičiau atsigauti po treniruočių. Derinant jogurtą su šiek tiek angliavandenių (pvz., vaisiais ar grūdais), galima optimizuoti glikogeno atsargų atstatymą ir pagreitinti regeneraciją.
5. Sotumo jausmas ir svorio kontrolė
Baltymai yra itin sotinantys makroelementai, todėl graikiškas jogurtas padeda ilgiau išlaikyti sotumo jausmą ir sumažinti užkandžiavimą tarp valgymų. Tyrimai rodo, kad reguliarus nesaldinto jogurto vartojimas siejamas su mažesniu kūno riebalų kiekiu ir mažesne juosmens apimtimi, jei jis įtraukiamas į subalansuotą mitybą.
Praktiniai patarimai: rinkitės nesaldintą neriebų arba dalinai riebų variantą, skaitykite etiketes dėl pridėtinio cukraus, derinkite jogurtą su šviežiomis uogomis, sėklomis ar riešutais. Žmonėms, turintiems laktozės netoleravimą, verta rinktis specialius produktus arba konsultuotis su specialistu. Šaltinis: cursorinfo.co.il
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.