Gydytoja kardiologė: ką svarbu žinoti apie plautinę hipertenziją?

Plautinė hipertenzija (PH) yra reta, tačiau potencialiai gyvybei pavojinga būklė, kai dėl skirtingų priežasčių ilgainiui padidėja spaudimas plaučių kraujagyslėse. Tai sukelia dešiniojo širdies skilvelio perkrovą – širdis dirba sunkiau, o ilgainiui gali atsirasti širdies ir plaučių funkcijos pablogėjimas, neįgalumas ar net mirtis. Ankstyva diagnostika ir tinkamas gydymas gali žymiai pagerinti ligos eigą ir paciento gyvenimo kokybę.

„Plautinė hipertenzija pasireiškia maždaug 1 proc. pasaulio gyventojų. Dėl širdies ir plaučių ligų, kurios dažnai išprovokuoja šią būklę, ji dažniau diagnozuojama vyresniems nei 65 metų asmenims. Vis dėlto svarbu žinoti, kad mažiau nei 10 proc. visų PH sergančiųjų pacientų yra patvirtinama plaučių arterinė hipertenzija (PlčAH) – reta, tačiau greitai progresuojanti ir pavojinga liga. Laiku nenustačius tikslios diagnozės ir nepritaikius tinkamo gydymo, jos išgyvenamumas nesiskiria nuo kai kurių sunkių onkologinių ligų. Šia forma dažniau serga jauni, darbingo amžiaus žmonės – ypač moterys, o kartais net vaikai“, – sako gydytoja kardiologė.

Priežastys ir ligos formos

Kraujospūdžio didėjimą plaučių kraujagyslėse gali nulemti įvairūs širdies, plaučių ar sisteminiai susirgimai. Dažniausiai PH išsivysto dėl kairiosios širdies pusės nepakankamumo arba lėtinių plaučių ligų, pavyzdžiui, lėtinės obstrukcinės plaučių ligos. Yra ir specifinių formų – plaučių arterinė hipertenzija (PlčAH) bei lėtinė tromboembolinė plautinė hipertenzija (LTEPH), kurią sukelia ilgalaikiai kraujo krešuliai plaučių arterijose.

„Maždaug vienam iš dešimties pacientų diagnozuojama reta šios ligos forma – plaučių arterinė hipertenzija (PlčAH). Jos eiga itin greita, o tikroji kilmė neretai lieka nenustatyta. PlčAH gali išsivystyti dėl genetinių veiksnių, jungiamojo audinio ligų, įgimtų širdies ypatumų, portinės hipertenzijos, tam tikrų vaistų poveikio ar retų infekcijų, pavyzdžiui, ŽIV ar šistostomozės“, – pasakoja M.

Laukytė-Slėnienė.

Simptomai ir kada kreiptis

PLAutinės hipertenzijos simptomai dažnai nėra specifiniai, todėl liga išlieka nepastebėta ilgą laiką. Pirmasis požymis dažniausiai yra dusulys, iš pradžių pasireiškiantis fizinio krūvio metu, vėliau – net ir ramybės būsenoje. Taip pat gali pasireikšti kojų tinimas, krūtinės skausmas, širdies plakimo pojūtis, galvos svaigimas ar kosulys. Progresuojant ligai, paciento ištvermė mažėja, mažėja darbingumas ir blogėja kasdienė veikla.

Jeigu pastebite minėtus simptomus, verta kreiptis į šeimos gydytoją, kuris prireikus nukreips pas kardiologą ar pulmonologą tolimesniam vertinimui.

Diagnostika ir gydymo galimybės

Diagnozei svarbūs keli tyrimai: elektrokardiograma, plaučių funkcijos testai, kompiuterinė tomografija ar rentgenograma. Svarbiausias pradinio įvertinimo metodas yra echokardiografija. Pacientai su echokardiografiniais plautinės hipertenzijos požymiais siunčiami į specializuotus centrus tolimesniam invaziniam vertinimui ir gydymui.

„Svarbiausia laiku atpažinti ligą. Net jei simptomai atrodo negrėsmingi, ilgainiui ji gali smarkiai apriboti žmogaus darbingumą, kasdienį aktyvumą ir lemti sunkias komplikacijas. Todėl pacientai, turintys echokardiografinius plautinės hipertenzijos požymius, turi būti vertinami išsamiai ir gydomi kompleksiškai“, – pabrėžia Vilniaus plataus profilio klinikos „Meliva” gydytoja kardiologė M. Laukytė-Slėnienė.

Gydymas gali apimti specifinius vaistus, skirtus skirtingoms ligos grandims – Lietuvoje registruoti keli veiksmingi preparatai, o prireikus taikomi jų deriniai. LTEPH gydymas gali būti medikamentinis arba intervencinis: balioninė plaučių arterijos angioplastika arba plaučių arterijos endarterektomija kai kuriais atvejais. Nemedikamentinės priemonės – fizinis aktyvumo koregavimas, psichologinė pagalba, deguonies terapija – taip pat svarbios. Jei konservatyvios priemonės neefektyvios, kartais svarstoma transplantacija.

„Plautinė hipertenzija yra nepagydoma, tačiau anksti ją nustačius, galima užtikrinti visavertį gyvenimą. Gydyti pradedama nuo ligos sunkumo įvertinimo, vėliau reguliariai stebimas atsakas į taikomą terapiją. Tikslas yra pasiekti, kad pacientas priklausytų mažos rizikos grupei“, – pabrėžia M. Laukytė-Slėnienė.

Laiku atpažinus ligą ir pritaikius individualizuotą gydymo planą, dauguma pacientų gali išlaikyti geresnę gyvenimo kokybę – svarbu nedelsti ir kreiptis į gydytojus, jei kyla įtarimų dėl plautinės hipertenzijos.

Patiko straipsnis? Pasidalink!
👁️ 2 peržiūrų


Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *