Rūkymas ne tik didina bendrą sergamumą ir mirtingumą – jis turi tiesioginį, ilgalaikį ir dažnai matomą poveikį burnos sveikatai. Odontologų ir burnos higienistų pastebėjimai bei klinikiniai tyrimai nuolat patvirtina, kad tabako produktai skatina bakterinių apnašų susidarymą, periodonto ligų progresavimą, dantenų uždegimą ir estetinius pakitimus, tokius kaip pigmentinės dėmės ant dantų ir gleivinių.
Rūkymo poveikis periodontui ir gleivinėms
Atlikti klinikiniai tyrimai rodo, kad rūkančiųjų dantenų kraujavimo lygis būna didesnis, o periodontinių kišenių gylis gali siekti iki 4 mm. Be to, rūkymas siaurina kraujagysles ir didina uždegiminių ląstelių skaičių audiniuose, todėl pažeidimai gali būti gilesni ir sunkiau gydomi. Dėl šilumos bei tabake esančių toksinių medžiagų dažniau formuojasi recesijos – dantenų atsitraukimas, ypač liežuviniame paviršiuje ir viršutiniame žandikaulyje.
Taip pat pastebima, kad rūkantiems žmonėms dantenos klinikiniai požymiai kartais būna stori ir raudonesni, o seilių imunoglobulinų (antikūnų) kiekis gali padidėti kaip organizmo atsakas į nuolatinį dirgiklį. Tai rodo, kad dalis patogeninių mechanizmų susiję būtent su tabako sukeltu imuninės sistemos aktyvavimu.
„Naudojant kramtomąjį tabaką pažeidžiama ta vieta, kuria dažniausiai jis kramtomas. Paprastai, tai yra apatinio žandikaulio skruostas. Žinoma, ilgesnį laiką nenaudojant kramtomojo tabako, žala dingsta“, – teigė burnos higienistė Mingailė Bogušaitė.
Estetika, kvapas ir mikrobiologija
Rūkymas skatina pigmentinių dėmių atsiradimą ant dantų ir gleivinių, keičia danties paviršiaus lygumą ir taip palengvina bakterinių apnašų kaupimąsi bei jų mineralizaciją į akmenis. Dėl to gali padidėti seilėtekis, keistis skonio pojūtis ir atsirasti chroniškas blogas burnos kvapas. Šie pokyčiai ne tik veikia sveikatą, bet ir mažina gyvenimo kokybę bei pasitikėjimą savimi.
Prevencija ir gydymo galimybės
Nutraukus rūkymą, dažnai sulėtėja dantenų ligų progresavimas, o kartais atsistato ir normalus audinių gijimo atsakas.
Todėl rūkymo atsisakymas yra vienas efektyviausių žingsnių, kuriuos gali žengti pacientas, siekdamas pagerinti burnos būklę. Kasdienė burnos higiena išlieka pamatine prevencijos priemone: rekomenduojama naudoti vidutinio kietumo dantų šepetėlį, kokybišką dantų pastą ir papildomas priemones – tarpdančių siūlą ar tarpdančių šepetėlį bei skalavimo skystį.
„Nuvalant liežuvį pašalinami toksinai, apnašos, negyvos ląstelės ir kenksmingi mikroorganizmai. Be dantų šepetėlio ir liežuvio valiklio reiktų naudoti ir kitas papildomas burnos higienos priemones (tarpdančių siūlą ar šepetėlį, skalavimo skystį) ir taip užtikrinti burnos apsaugą.
Pacientams, kurie jaučia nemalonų skonį ar kvapą burnoje, patariama kreiptis į specialistą, kuris diagnozuotų priežastį. Naudodamas specialius instrumentus, pašalina pigmentinį apnašą. Rūkoriams patartina apsilankyti pas specialistą kas šešis mėnesius“, – aiškino M.Bogušaitė.
Reguliarūs profesionalūs valymai, individualios higienos instrukcijos ir laiku pradėtas gydymas sumažina rimtų komplikacijų riziką. Tuo pačiu svarbu informuoti pacientus apie ryšį tarp rūkymo ir sisteminių ligų, kad motyvacija mesti rūkymą būtų stipresnė.
Apibendrinant: rūkymas daro daugiasluoksnį žalą burnos sveikatai – nuo estetikos iki gilios periodonto patologijos. Atsisakyti šio įpročio ir rūpintis kasdiene higiena – tai praktiškai svarbiausi žingsniai, norint išsaugoti dantis ir dantenas sveikas.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.