Dešimtmečius daugelis gydytojų ir pacientų laikė kalcio bei vitamino D papildus paprasta ir saugia priemone lūžių bei kritimų prevencijai vyresnio amžiaus žmonėms. Tačiau neseniai prestižiniame medicinos žurnale The BMJ publikuota didelė mokslinė apžvalga pateikė esminių prieštaravimų šiai nuomonei: bendrai šių papildų vartojimas reikšmingai neapsaugo nuo kaulų lūžių ar kritimų, kaip buvo tikėtasi.
Tyrime analizuoti turimi atsitiktinių imčių tyrimai ir ilgalaikės stebėsenos duomenys, palyginti vartojančius papildus su nevartojančiais. Autoriai rado, kad bendras poveikis didžiųjų rezultatų — lūžių ir kritimų dažnio — mažinimui yra minimalus arba nereikšmingas. Tai reiškia, jog masinis papildų skyrimas visiems vyresnio amžiaus asmenims gali būti neefektyvus, o išlaidos ir net galimos rizikos ne visada atsveria naudą.
Ką tai reiškia pacientams ir gydytojams?
Rezultatai skatina persvarstyti dabartinę praktiką: papildų vengimas ar jų skyrimas tik specifinėms grupėms gali būti labiau pagrįstas. Specialistai pabrėžia, kad kai kuriems pacientams — ypač tiems, kuriems nustatytas vitamino D arba kalcio trūkumas arba sergantiems osteoporoze — papildai vis tiek gali suteikti naudą. Tačiau bendram senstančios populiacijos prevencijai rekomendacijos gali būti tikslinamos, orientuojantis į individualius rizikos veiksnius ir laboratorinius tyrimus.
Be to, papildų vartojimas nėra be rizikų. Kalcio papildai kai kuriems žmonėms gali padidinti inkstų akmenų riziką, o tyrimai kelia klausimų dėl galimos sąsajos su kardiovaskulineis rizika tam tikromis sąlygomis. Vitaminas D per didelėmis dozėmis gali sukelti toksinius reiškinius, todėl atsitiktinis didelių dozių vartojimas be gydytojo priežiūros nėra rekomenduotinas.
Alternatyvos ir praktiniai patarimai
Vietoje plataus papildų skyrimo verta apsvarstyti šias priemones: užtikrinti subalansuotą mitybą, kurioje yra pakankamai kalcio (pieno produktai, lapinės daržovės, kalciu praturtinti produktai); skatinti saikingą saulės poveikį ir prireikus — tikslinį vitamino D lygio nustatymą bei korekciją; skatinti svorio nešiojimą ir stiprinančius fizinius pratimus, kurie gerina kaulų tankį ir pusiausvyrą; taikyti namų aplinkos pritaikymus ir kritimų prevencijos programas.
Galiausiai svarbu, kad sprendimai būtų priimami individualiai. Pacientams rekomenduojama pasitarti su savo šeimos gydytoju arba endokrinologu, prieš pradėdami arba nutraukdami papildų vartojimą. Medicinos gairės greičiausiai persikurs atsižvelgiant į naują įrodymų bazę, todėl gydytojų požiūris ir praktika gali keistis.
Šis tyrimas primena: sveikatos priežiūros sprendimai turi remtis naujausiais įrodymais ir individualia rizika, o ne vien tradicija ar plačiai paplitusiais įsitikinimais.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.