Širdies ir kraujagyslių ligos nebėra tik vyresnio amžiaus problema — pastaraisiais metais gydytojai fiksuoja tendenciją, kad šios ligos jaunėja. Dažna priežastis yra nutukimas, kuris veikia kaip katalizatorius visai eilei metabolinių sutrikimų: padidėjęs kraujospūdis, sutrikusi gliukozės apykaita, dislipidemija ir lėtinis uždegimas. Tokį ryšį iliustruoja klinikinė praktika, kurioje vis dažniau pasitaiko jaunų pacientų su infarkto, insulto ar staigios mirties epizodais.
„Iš tiesų, tai pastebime – širdies ir kraujagyslių ligos jaunėja. Vis dažniau pas mus patenka jauni žmonės po gaivinimo, po infarkto ar kitų labai sunkių būklių, ir baisiausia turbūt tada, kai širdies ligos pasireiškia staigia mirtimi. Tai tikrai nebėra vien vyresnio amžiaus žmonių problema“, – sako J. Plisienė. Ši citata akcentuoja, kad problema yra reali ir reikalauja tiek visuomenės, tiek sveikatos sistemos atsako.
Metabolinis sindromas ir pilvinis nutukimas
Vienas iš svarbiausių mechanizmų, paaiškinančių jaunėjančias širdies ligas, yra metabolinis sindromas — kelių rizikos veiksnių derinys. Ypač pavojingas yra pilvinis, arba visceralinis, nutukimas, kai riebalai kaupiasi aplink vidaus organus. Šis riebalinis audinys yra metaboliškai aktyvus: jis išskiria uždegiminius mediatorius, skatina insulino rezistenciją ir blogina cholesterolio bei gliukozės apykaitą, o tai tiesiogiai prisideda prie aterosklerozės progresavimo ir kraujagyslių pažeidimų formavimosi.
„Viskas prasideda nuo paties žmogaus. Jis turi žinoti savo pagrindinius rodiklius, suprasti ką reiškia sveika gyvensena ir siekti kiek įmanoma arčiau tų tikslų. Gydytojai gali patarti, gali gydyti, kai liga jau atsiranda, bet geriausias variantas yra neleisti jai išsivystyti“, – pabrėžia kardiologė. Todėl prevencija ir ankstyva rizikos įvertinimo praktika yra kertinė priemonė.
Kasdieniai veiksmai ir gydymo galimybės
Prieš prasidedant rimtoms komplikacijoms rekomenduojama reguliariai matuoti kraujospūdį, tikrintis cholesterolį ir gliukozę kraujyje, bei apskaičiuoti kūno masės indeksą (KMI). KMI mažesnis nei 25 laikomas normaliu, 25–29,9 rodo antsvorį, o 30 ir daugiau — nutukimą, kuris didina sergamumą ir mirtingumą nuo širdies bei kraujagyslių ligų.
Gyvenimo būdo pokyčiai — ilgalaikiai mitybos ir fizinio aktyvumo įpročiai — yra pirmo pasirinkimo priemonė. „Jeigu pasakysime žmogui laikytis dietos, dažniausiai tai bus laikina, nes organizmas „adaptuojasi“ prie sumažinto kalorijų kiekio – mažina energijos poreikį ir padidina apetitą, kad būtų suvartojama daugiau kalorijų. Dažniausiai po kiek laiko svoris vėl padidėja. Visada geriau išmokyti teisingų mitybos ir gyvensenos principų, kurių būtų galima laikytis visą gyvenimą, o ne trumpam“, – atkreipia dėmesį J. Plisienė. Rekomenduojama Viduržemio jūros regiono mityba ir bent 150 minučių vidutinio intensyvumo fizinio aktyvumo per savaitę.
Jeigu gyvenimo būdo pokyčiai nepakankami, gali prireikti medikamentinio gydymo. Kai kuriais atvejais vartojami GLP‑1 receptorių agonistai, pavyzdžiui, semaglutidas, kurių poveikis mažina svorį ir gali sumažinti kardiovaskulinių įvykių riziką tam tikroms pacientų grupėms. „Kai gyvenimo būdo pokyčiai išbandyti, bet svorio vis tiek nepavyksta sumažinti, labai gerai, kad šiandien jau turime ir medikamentinio gydymo galimybių… Tačiau labai svarbu pabrėžti, kad vaistai turi aiškias indikacijas…“, – pažymi gydytoja.
Apibendrinant: ankstyva rizikos nustatymas, nuosekli prevencija ir individualizuotas gydymas yra raktas stabdyti jaunėjančią širdies ligų tendenciją. Atsakomybė tenka kiekvienam — tiek pacientui, tiek sveikatos priežiūros sistemai.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.