Niežėjimas yra vienas seniausiai medicinos literatūroje minimų ir aprašytų simptomų. Jis gali būti tiek kaip vietinis odos pojūtis, tiek ir platesnės sisteminės ligos ženklas. Klinikoje dažniausiai išskiriamos penkios pagrindinės niežėjimo formos: susijęs su odos ligomis, sisteminis, neuropatinis/neurogeninis, psichogeninis ir mišrus niežėjimas. Svarbu atskirti patį pojūtį (niežėjimą) nuo odos niežulio – pastarasis apima ir odos pažeidimus, atsirandančius dėl kasymosi.
Kaip nustatoma niežėjimo priežastis?
Norint išsiaiškinti tikrąją simptomų kilmę, gydytojui svarbu žinoti, kada pradėjo niežėti, kiek laiko tęsiasi simptomai, kaip dažnai kartojasi ir kokio intensyvumo yra pojūtis. Taip pat vertinami faktoriai, kurie palengvina ar pasunkina būklę – maistas, vaistai, drabužių medžiaga ar temperatūra. Kartais reikalingi laboratoriniai tyrimai: bendras kraujo tyrimas, inkstų ir kepenų funkcijos rodikliai, skydliaukės rodikliai, gliukozės ir geležies rodmenys. Esant recidyvuojančiam ar neaiškios kilmės niežėjimui, atliekami alergologiniai tyrimai, o esant odos pažeidimams – odos biopsija ar konsultacija pas dermatologą.
Galimos priežastys ir susijusios ligos
Niežėjimas gali būti simptomas daugelio ligų: lėtinės inkstų ligos, cukrinis diabetas, kepenų cirozė ar hepatitai, skydliaukės patologija, infekcinės ar onkologinės ligos, kraujo ligos ar geležies trūkumas. Vaistai – ypač diuretikai ir kai kurie širdies bei kraujagyslių sistemos vaistai – gali sukelti niežulį kaip šalutinį poveikį. Alerginės reakcijos taip pat dažnai pasireiškia niežuliu.
Atopinis dermatitas yra viena iš dažniausių lėtinių niežėjimo priežasčių. Dažniausiai prasideda vaikystėje ir turi genetinį pagrindą – susijęs su filagrino baltymo mutacija, dėl kurios sutrinka odos barjeras ir imuninė reakcija. Klinikiniai požymiai: odos bėrimas ir lėtinis, dažnai naktį stiprėjantis niežėjimas, kuris gali sukelti miego sutrikimus ir sumažinti gyvenimo kokybę.
Dilgėlinė (urtikaria) – kita liga, kurią lydintys pūkšliniai bėrimai ir tinimas dažnai sukelia stiprų niežulį.
Kaip sumažinti niežėjimą namuose ir kada kreiptis pagalbos
Pirmiausia būtina gydyti pagrindinę ligą. Tačiau yra ir praktinių priemonių simptomams mažinti: vengti medžiagų, skatinančių histamino išsiskyrimą (pavyzdžiui, aspirino, raudonojo vyno, braškių, maisto su dažikliais), vengti vilnonių ir sintetinių drabužių, trumpai kirpti nagus ir stengtis nesišukuoti. Vietiniam niežėjimui padeda vėsus kompresas arba ledukas, įvyniotas į audinį.
Vaistų pasirinkimas priklauso nuo priežasties: antihistamininiai preparatai gali palengvinti alerginį niežėjimą (sedaciniai preparatai dažnai rekomenduojami naktį), o vietiniai losjonai su 0,25–0,5 proc. mentolio ar kamparo, hidrokortizono tepalo arba kapsaicino preparatai gali sumažinti diskomfortą. Emolientai svarbūs odos drėkinimui ir barjero atkūrimui.
Jei niežulys trunka ilgiau nei 6 dienas, stipriai sutrikdo miegą, atsiranda plintantys bėrimai, karščiavimas ar kiti sisteminiai požymiai, būtina kreiptis į gydytoją. Išsami diagnostika ir tinkamas gydymo planas padeda išspręsti ne tik simptomą, bet ir pagrindinę ligą, kuri jį sukelia.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.