Žvynelinė (psoriazė) – lėtinė autoimuninė liga, kuri vis dažniau diagnozuojama tiek Lietuvoje, tiek pasaulyje. Lietuvoje sergančiųjų skaičius viršija 120 tūkstančių, o pasaulyje jų yra daugiau nei 125 milijonai. Pasaulio sveikatos organizacija nurodo, kad išsivysčiusiose šalyse sergamumas gali siekti iki 5 proc., o sergančiųjų skaičius tendencingai didėja. Svarbu pabrėžti, kad liga nėra užkrečiama, tačiau visuomenės požiūris dažnai lemia stigmatizaciją ir socialinę izoliaciją.
Kokį poveikį daro liga?
Žvynelinė stipriai veikia pacientų kasdienybę ir gyvenimo kokybę, net kai odos pažeidimai yra nedideli. Europos pacientų apklausos duomenys rodo, kad ligos poveikis didėja su jos sunkumu: 15 proc. pacientų, sergančių lengva forma, nurodė rimtą ligos poveikį, tuo tarpu vidutinio sunkumo pacientų dalis buvo 25 proc., o sunkia forma sergančiųjų – 51 proc. Beveik pusė (48 proc.) pacientų jaučia, kad liga trukdo kasdienei veiklai.
Praktiniai sunkumai apima drabužių pasirinkimą (54 proc.), būtinybę dažniau skalbti ar keisti drabužius (40 proc.), dažnesnį maudymąsi vonioje (45 proc.), miego sutrikimus (34 proc.), darbinių ar mokymosi trikdžių (27 proc.), lytinio gyvenimo problemų (27 proc.) bei socialinių santykių sutrikimus (26 proc.). Tokie duomenys atkreipia dėmesį, kad psichologinė našta gali būti tokia pat reikšminga kaip ir fiziniai simptomai.
Gydymo galimybės ir kliūtys
Priklausomai nuo uždegimo sunkumo, taikomas skirtingas gydymas. Lengvais atvejais skiriami emolientai, vietiniai tepalai ir fototerapija. Deja, fototerapija nėra prieinama visose gydymo įstaigose, todėl ne visi pacientai gali pasinaudoti šiuo veiksmingu metodu. Vidutinio sunkumo atvejais taikomi retinoidai arba citotoksiniai preparatai, kartais vartojami ilgą laiką.
Sunkiais atvejais taikoma biologinė terapija, kuri selektyviai taikosi į uždegimo grandines ir leidžia sustabdyti ligos progresą, sumažinti neįgalumą ir pagerinti gyvenimo kokybę. Skaičiuojama, kad biologinius vaistus Lietuvoje reikėtų maždaug 20 proc. sergančiųjų, tai yra apie 24 tūkstančius žmonių.
Tačiau šalyje gydytojai negali laisvai pasirinkti konkretaus biologinio preparato – skiriamas tas vaistas, kurį tuo metu įperka Valstybinė ligonių kasa, o tai ne visuomet yra pats tinkamiausias sprendimas konkrečiam pacientui.
Mokslas ir visuomenės vaidmuo
Tyrimai atskleidė svarbią psoriazės molekulinę grandį: atradus interleukiną 17A (IL-17A) suprasta, kad šis baltymas skatina odos ląstelių perdidėjimą ir uždegimą. Dėl to atsiranda storos, pleiskanojančios odos židinio. Biologiniai vaistai, nukreipti į IL-17A, neutralizuoja šį signalą ir suteikia pacientams reikšmingą palengvėjimą. Už tokius atradimus mokslininkams buvo suteikta pripažinimas – jiems paskirta prestižinė farmacijos pramonės premija „Prix Galien“.
Visuomeninio projekto „Švari oda” iniciatoriai pabrėžia, kad ligos vertinimas turi apimti ne tik klinikinius požymius, bet ir poveikį paciento kasdienybei bei gerovei. Reikia geresnės finansinės priežiūros, daugiau specialistų ir gydytojų bendrosios praktikos žinių, kad liga būtų laiku diagnozuojama ir tinkamai gydoma. Tik sisteminiai sprendimai užtikrins, kad pacientai gaus tinkamiausią gydymą ir sugrįš į produktyvų kasdienį gyvenimą.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.