Nėštumo laikotarpis dažnai atneša gausybę patarimų apie vitaminus ir papildus – dalis jų prieštaringi. Svarbu suprasti, kad nors organizmui nėštumo metu reikia daugiau tam tikrų medžiagų, tai nereiškia, jog visoms moterims reikalingas platus papildų spektras. Tikslingas požiūris grindžiamas individualiais poreikiais ir gydytojų rekomendacijomis, o ne bendromis reklamomis ar madingais preparatais.
Vaistinės specialistė Kristina Zacharevič atkreipia dėmesį į būtinybę įvertinti realius trūkumus, o ne automatiškai vartoti kelias saujas papildų. Ji pažymi: „Moterims, dar tik planuojančioms nėštumą arba jau pastojus, rekomenduojama atlikti išsamius kraujo tyrimus ir pasikonsultuoti su gydytojais.
Nustačius tam tikrų medžiagų trūkumą, gali būti skiriami konkretūs maisto papildai ar vaistiniai preparatai, tačiau jei būsimos mamos mityba subalansuota ir esminių trūkumų nenustatyta, papildomų mikroelementų vartoti tikrai nebūtina.
Jei pastebimi nedideli nuokrypiai nuo normų, dažnai pakanka įprastų nėštumo metu rekomenduotinų vitaminų, o jų dozės, vartojamos pagal rekomendacijas, yra visiškai saugios“, – pabrėžia ji.
Svarbiausia palaikyti tinkamą trijų medžiagų kiekį
Gydytojų rekomendacijos dažnai sutelktos į keletą konkretų mikroelementų, kurių kiekis organizme turi būti užtikrintas dar prieš pastojimą ir per pirmuosius nėštumo mėnesius. Pirmiausia tai folio rūgštis – ji reikšmingai sumažina vaisiaus nervinio vamzdelio defektų riziką, todėl jos vartojimą patariama pradėti planuojant nėštumą. Antra – jodas, svarbus skydliaukės funkcijai ir smegenų vystymuisi; trečia – vitaminas D, reikalingas imunitetui ir kaulų formavimuisi.
Rekomenduojamos vidutinės paros normos dažnai minima praktikoje: folio rūgštis apie 400 mikrogramų, jodas 150 mikrogramų, vitaminas D 1000–2000 TV, tačiau kiekviena moteris turėtų vadovautis individualiais kraujo tyrimų rezultatais ir gydytojo patarimais. Be šių trijų, verta stebėti ir geležies, kalcio bei omega-3 riebalų rūgščių kiekį, o vitaminą B12 ypač reikėtų vertinti veganėms ar moterims, vengiančioms gyvulinės kilmės produktų.
Medžiagos, kurių reikėtų vengti
Nėštumo metu reikėtų elgtis atsargiai ne tik su papildais, bet ir su natūraliomis priemonėmis. Kristina Zacharevič įspėja: „Vitaminą A nėštumo metu reikėtų vartoti atsakingai, kadangi pernelyg didelis jo kiekis gali turėti neigiamą poveikį vaisiaus vystymuisi.
Taip pat nepatartinos per didelės vitamino E ir C dozės – pastarosios gali sutrikdyti oksidacinę pusiausvyrą organizme, o tai gali neigiamai paveikti nėštumo eigą ar vaisiaus vystymąsi.
Prieš pradedant vartoti tokius maisto papildus, ypač svarbu pasitarti su gydytoju ar vaistininku, atlikti reikiamus tyrimus ir įvertinti poreikį“, – įspėja vaistininkė K. Zacharevič.
Be to, ne visi žoliniai preparatai yra saugūs: kai kurios vaistažolės gali skatinti gimdos susitraukimus ar veikti hormonų balansą. Pavyzdžiui, čiobreliai gali skatinti gimdos spazmus, o raudonėlis, ženšenis, pelynai, mėta ir pipirmėčių preparatai taip pat gali turėti nepageidaujamą poveikį. Rekomenduojama laikytis nuoseklios psichologinės ir medicininės priežiūros, atsiriboti nuo „detoksikacijos“ ar „supermaisto“ mišinių, kurių poveikis nėštumo metu nėra pakankamai ištirtas.
Galiausiai svarbu pabrėžti prevencijos ir dialogo svarbą: planuojant nėštumą ir jo metu reguliariai konsultuotis su gydytoju, atlikti kraujo tyrimus ir koreguoti mitybą bei papildus remiantis konkrečiais tyrimų rezultatais. Tokiu būdu sumažinamos rizikos ir užtikrinama tiek mamos, tiek kūdikio gerovė.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.