Storosios žarnos vėžys Lietuvoje išlieka viena dažniausių onkologinių ligų, tačiau tai – ir viena tų, kurią dažnai galima užkirsti prevencinėmis priemonėmis. Nors daugeliui gyventojų profilaktiniai tyrimai gali atrodyti nereikšmingi, medikai nuolat kartoja, kad būtent reguliari patikra ir ankstyva diagnostika gelbsti gyvybes. Straipsnyje aptariame, kam skirta prevencinė programa, kokie tyrimai atliekami ir kodėl delsti – pavojinga.
Kam skirta prevencinė programa
Lietuvoje nuo 2009 m. veikia storosios žarnos vėžio prevencinė programa, skirta 50–74 metų amžiaus žmonėms, apdraustiems privalomuoju sveikatos draudimu. Tyrimas atliekamas kas dvejus metus ir yra nemokamas. Pagrindinė priemonė – slapto kraujavimo išmatose testas, kuris nustato net nematomus kraujo pėdsakus ir gali signalizuoti apie pakitimus storojoje žarnoje.
Kaip vyksta patikra ir kas laukia toliau
„Esant teigiamam slapto kraujavimo testo rezultatui, pacientas siunčiamas gydytojo specialisto konsultacijai ir atliekamas kolonoskopijos tyrimas. Jo metu pagal poreikį gali būti paimamos biopsijos, leidžiančios tiksliau nustatyti diagnozę“, – paaiškina šeimos gydytoja S. Liubinskienė.
Teigiamas testas nereiškia galutinės vėžio diagnozės – dažnai randami gerybiniai polipai ar ikivėžiniai pakitimai, kuriuos pašalinus galima ne tik užkirsti kelią ligai, bet ir ženkliai sumažinti riziką ateityje.
Kodėl tyrimas yra gyvybiškai svarbus
Polipai storojoje žarnoje dažnai auga ilgai ir be jokio skausmo. Jie gali būti nedideli ir nepastebimi tol, kol neprasidės piktybinis pakitimas. Tyrimai rodo, kad ankstyva diagnostika ir laiku pašalinti polipai žymiai pagerina gydymo rezultatą ir pacientų išgyvenamumą. Dėl to svarbu vykdyti prevenciją net tada, kai jokių nusiskundimų nėra.
> Kurį laiką žmogus gali nejausti visiškai jokių nusiskundimų, todėl profilaktinė patikra tampa itin svarbi.
Kokie simptomai turėtų priversti kreiptis
Yra keletas požymių, kuriuos pastebėjus verta nedelsiant kreiptis į šeimos gydytoją: pasikeitęs tuštinimosi pobūdis, dažnesnis tuštinimasis arba užkietėjimas, pilvo pūtimas, pilvo skausmai ar spazmai, pakitusi išmatų konsistencija, kraujas išmatose, nepaaiškinamas svorio kritimas, mažakraujystė, nuolatinis silpnumas ar apetito stoka.
Pažengus ligai gali pasireikšti ir rimtesni simptomai – darinys pilve, žarnyno nepraeinamumas ar stiprus kraujavimas.
Liga diagnozuojama ir jaunesniems
Nors prevencinė programa skirta 50–74 m. asmenims, klinikinė praktika vis dažniau rodo sergamumo jaunėjimą. Yra atvejų, kai vėžys diagnozuotas keturiasdešimtmečiams ar net jaunesniems žmonėms. Dėl to svarbu atkreipti dėmesį į šeimos anamnezę: jeigu artimieji sirgo storosios žarnos vėžiu, reikėtų pasitarti su gydytoju anksčiau.
Dalis užsienio šalių, pavyzdžiui, Jungtinėse Amerikos Valstijose, prevencines programas pradėjo nuo 45 metų, kas atspindi pokyčius sergamumo amžiuje ir diskusijas apie ankstyvesnę prevenciją.
Praktiniai patarimai ir išvados
Jei esate prevencinėje amžiaus grupėje – nereikėtų atidėlioti registracijos. Procedūra paprasta: kreipkitės į šeimos gydytoją arba slaugytoją ir atlikite slapto kraujavimo testą. Net jei testas teigiamas, dažnai randami gydomi pokyčiai. Ankstyva diagnostika suteikia daugiau gydymo galimybių ir pagerina prognozes. Paprasti žingsniai – reguliarūs tyrimai, dėmesys simptomams ir atviras pokalbis su gydytoju – gali išgelbėti gyvybę.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.