Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenimis, širdies ir kraujagyslių ligos išlieka pagrindine mirties priežastimi. Vienas iš svarbių veiksnių, didinančių mirtingumą, yra gydytojo paskirtų vaistų nevartojimas dėl klaidingų įsitikinimų. Šiame straipsnyje aptariame septynis dažniausius mitus apie kardiologinius vaistus ir pateikiame aiškius patarimus, kaip elgtis apsisaugant nuo rizikos.
Man nereikia gydytojo paskirtų vaistų, nes gerai jaučiuosi
Labai dažnai kardiologinės ligos prasideda besimptomiai arba simptomai būna labai nežymūs. Padidėjusio cholesterolio žmogus paprastai nejaučia, o nė nereikia sunkaus dusulio, kad kraujospūdis būtų žalingai aukštas. Jei profilaktinių tyrimų metu nustatytas padidėjęs cholesterolis arba vartojami rodikliai rodo nuolat aukštesnį nei 135/85 mmHg kraujospūdį, gydytojo paskirti vaistai gali užkirsti kelią miokardo infarktui ar insultui. Todėl „gera savijauta“ nėra garantija, kad gydymo nereikia.
Gydytojo paskirti vaistai neveikia, gersiu tai, kas padeda kaimynui
Kiekvieno žmogaus organizmas yra unikalus: priežastys, lemiančios aukštą kraujospūdį ar lipidų sutrikimus, skiriasi, todėl ir vaistų poveikis gali būti nevienodas. Vaistų parinkimas dažnai reikalauja kelių vizitų ir dozių korekcijų, kol randamas individualiai tinkamiausias derinys. Nepatvirtinti „sėkmės pasakojimai“ iš aplinkos gali būti klaidinantys ir pavojingi.
Vaistus geriu tik tada, kai spaudimas būna labai aukštas
Nereguliarus vaistų vartojimas sukelia kraujospūdžio šuolius, kurie ypač pavojingi širdžiai. Staigus vaistų nutraukimas gali išprovokuoti ritmo sutrikimus ar kitas komplikacijas. Jei kyla abejonės dėl vaistų stiprumo ar reikalingumo, būtina kreiptis į gydytoją ir koreguoti dozę, o ne savarankiškai nutraukti gydymą.
Bijau priprasti prie vaistų
Kardiologiniai vaistai, taip pat dauguma cholesterolio mažinančių preparatų, priklausomybės nesukelia. Dažnai juos reikia vartoti ilgai arba visą gyvenimą, nes šie vaistai ne visada ligos išgydo, bet reikšmingai stabdo jos progresavimą, prailgina gyvenimą ir mažina infarkto bei insulto riziką.
Bijau vaistų šalutinio poveikio skrandžiui ir kepenims
Dauguma modernių kardiologinių preparatų neturi reikšmingo poveikio skrandžiui, todėl vartojami nepriklausomai nuo maisto. Senosios kartos antikoaguliantai ar tam tikri nesteroidiniai vaistai gali reikalauti atsargumo. Ilgametė patirtis parodė, kad statinų įtaka kepenims dažniausiai yra nereikšminga, todėl nuolatinis kepenų funkcijos tikrinimas nebėra privalomas visiems pacientams. Vis dėlto bet koks įtartinas simptomų pasikeitimas reikalauja gydytojo konsultacijos.
Esu senjoras, todėl kraujo spaudimas ir cholesterolis gali būti aukštesni
Amžius nesuteikia teisės ignoruoti normų. Normalus kraujo spaudimas siejamas su verte 135/85 mmHg arba mažesniu, o bendras cholesterolis turi būti mažesnis nei 5 mmol/l. Jeigu turite papildomų rizikos veiksnių (antsvoris, rūkymas, diabetas), tikslai yra griežtesni. Sumažinus „blogąjį“ cholesterolį, žymiai sumažėja infarkto rizika, o net nedidelis kraujospūdžio sumažėjimas gerokai pagerina prognozę.
Gydytojas paskyrė skirtingus vaistus. Kokia bus jų sąveika?
Dažnai tenka vartoti kelis vaistus vienu metu, ypač sergant gretutinėmis ligomis. Svarbu informuoti gydytoją ir vaistininką apie visus vartojamus receptinius ir nereceptinius preparatus bei maisto papildus, kad būtų įvertintas jų derinys. Kai kurie vaistai (pvz., omeprazolis) gali sąveikauti su klopidogreliu, todėl kartais rekomenduojamas pantoprazolis. Taip pat reikėtų vengti greipfrutų sulčių su tam tikromis preparatų grupėmis. Individuali konsultacija padeda išvengti pavojingų nesuderinamumų.
Apibendrinant – informacija, nuolatinė priežiūra ir gydytojo rekomendacijų laikymasis yra kertiniai elementai, norint sumažinti širdies ir kraujagyslių ligų riziką. Neignoruokite profilaktinių tyrimų ir aptarkite visas abejones su specialistu.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.