Skaitmeniniai įrenginiai tapo kiekvienos dienos dalimi: išmanieji telefonai, planšetės, kompiuteriai ir televizoriai padeda dirbti ir bendrauti, tačiau kartu skleidžia nematomą mėlynąją šviesą, kuri ilgainiui gali pakenkti regėjimui. Tyrimai rodo, kad kas antras suaugęs žmogus susiduria su regėjimo sutrikimais, o kompiuterinis regos sutrikimo sindromas (KRSS) tampa vis dažnesne problema. Šioje publikacijoje aptariame tris paprastas taisykles, kurios padeda sumažinti riziką ir ilgainiui išsaugoti akių sveikatą.
Kodėl mėlynoji šviesa pavojinga?
Mėlynoji šviesa sklinda iš ekranų ir gali giliau skverbtis į akį nei kai kurios kitos šviesos formos. Dėl to akys greičiau pavargsta, kinta miego ritmas, gali atsirasti galvos skausmų, be to, ilgalaikis poveikis gali sukelti oksidacinį stresą ir pažeisti fotoreceptorius. „Mažai kas žino, tačiau mėlynoji ekranų skleidžiama šviesa yra net pavojingesnė mūsų regai nei ultravioletiniai spinduliai, kadangi jos skleidžiamos bangos yra ilgesnės ir skvarbesnės: mėlynoji šviesa patenka į akies vidų kur kas giliau. Už jos slypi daug pavojų: akių nuovargis, suprastėjusi miego kokybė, galvos skausmai ir vis sparčiau prastėjanti rega – tai tik keletas jų. Jei mėlynos šviesos poveikis yra intensyvus ir trunka ilgai, dėl oksidacinio streso gali žūti akies fotoreceptoriai. Ilgainiui tai paskatina įvairias akių ligas,” – teigia optikų tinklo „Vision Express“ optometrininkė Božena Kuftin.
Trys taisyklės, kurias verta taikyti kasdien
1. Akių mankšta ir mirksėjimas. Reguliarūs trumpi pratimai atpalaiduoja akių raumenis ir skatina kraujotaką: stipriai užsimerkite 3–5 sekundes, pakartokite kelis kartus, patrinkite delnus, padėkite juos prie akių ir ramiai pabūkite tamsoje. Nepamirškite sąmoningo mirksėjimo — dirbant prie ekrano žmonės mirksi žymiai rečiau, todėl akys greičiau išsausėja.
2. Laiko ribojimas ir darbo režimas. Oftalmologų rekomendacija — kas 20 minučių skirti 20 sekundžių žiūrėti į toliau esančius objektus (20-20-20 taisyklė).
Nepertraukiamai prie kompiuterio nepatartina dirbti ilgiau nei valandą — reguliarios pertraukos ir trumpas pasivaikščiojimas lauke padeda akims atsipalaiduoti ir gerina bendrą savijautą. Jei jaučiate sausumą, padeda dirbtinės ašaros.
3. Ergonomika ir apsauga. Patartina laikyti monitorių maždaug 40 cm atstumu nuo akių, žiūrėti žemyn apie 20 laipsnių, naudoti patogią kėdę su atrama nugarai ir reguliuojamą stalą. „Kalbėdami apie darbuotojų saugą ir sveikatą darbo vietoje, pastaruoju metu mes vis dažniau kalbame ne tik apie darbą su pavojingomis medžiagomis, dideliame aukštyje, bet ir paprasčiausiai dirbant kompiuteriu. Juk būtent nuolatinė nugaros įtampa, kaklo, riešų skausmas ir galiausiai – sutrikęs regėjimas – tai ateities darbuotojų sveikatos ligos. Tačiau darbuotojai nėra linkę rūpintis savo rega, nes pasekmių sveikatai mes greitai nepajuntame. Nukritus ir susilaužius ranką pasekmes pamatome iškart, o mėlynoji šviesa akis žaloja pamažu, todėl į patarimus dažnai numojama ranka”, – tikina specialistė.
Papildomi patarimai
Jei dirbate prie ekranų daugiau nei dvi valandas per dieną, apsvarstykite specialius akinius su mėlynos šviesos filtravimo danga arba neužtemdomus akinius be dioptrijų, bet su apsauga nuo mėlynos šviesos. Programinė įranga ir ekrano nustatymai (naktinis režimas, filtrai, ryškumo koregavimas) taip pat mažina kenksmingų bangų poveikį. Galiausiai, reguliarios akių patikros pas specialistą leis užfiksuoti ankstyvus pakitimus ir imtis prevencinių priemonių laiku.
Spinter tyrimų duomenys rodo, kad šios problemos yra plačios aprėpties — reguliari prevencija ir paprastos kasdienės taisyklės gali reikšmingai sumažinti rimtų akių ligų riziką ateityje.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.