Sugrįžimas į darbinę ar mokslo rutiną po atostogų daugeliui yra iššūkis ne tik emociškai, bet ir fiziškai: smegenims tenka apdoroti gausų informacijos kiekį, greitai priimti sprendimus ir susikoncentruoti. Dėl to išryškėja užmaršumas, išsiblaškymas ar sunkumas susitelkti – ir tai nebūtinai yra vien tik įprastas adaptacinis procesas. Reikia atkreipti dėmesį į simptomų dažnį, trukmę ir kitus lydinčius požymius, kad laiku išskirtume laikinas problemas nuo galimų rimtesnių sutrikimų.
Kodėl tokie pokyčiai vyksta?
Vienas svarbiausių veiksnių – smegenų mityba ir bendras gyvenimo būdas. Trūkstant būtinų mikroelementų ir vitaminų, kognityvinės funkcijos gali suprastėti. Taip pat svarbūs miego kokybė, fizinis aktyvumas ir psichologinis stresas. Be to, tam tikros ligos ar kraujagyslių sutrikimai gali pasireikšti panašiais simptomais, todėl nereikėtų jų nuvertinti vien kaip laikiną nuovargį.
„Atminčiai labai svarbu kasdien gauti B grupės vitaminų, ypač [vitamino] B12 ir omega-3 rūgščių, kurių gausu riebioje žuvyje, gyvūninės kilmės produktuose, jūros gėrybėse, riešutuose. Protui paaštrinti naudinga valgyti kokybišką, daug kakavos turintį juodą šokoladą, suaktyvinti smegenų veiklą gali padėti ir kofeinas ar papildai, kurių sudėtyje yra guaranos“, – pataria vaistininkas.
Praktiniai žingsniai proto aštrumui grąžinti
Pirmiausia verta įvertinti mitybą: į kasdienį racioną įtraukti B grupės vitaminus, pakankamą kiekį baltymų, omega-3 riebalų rūgščių bei antioksidantų turinčius maisto produktus. Vyresniems žmonėms reikėtų atkreipti dėmesį į papildų sudėtį – zeaksantinas ir liuteinas yra svarbūs ne tik regėjimui, bet gali padėti palaikyti smegenų funkcijas.
Fizinis aktyvumas yra ne mažiau svarbus: judėjimas gerina kraujotaką, tiekiant daugiau deguonies į smegenis, o tai palaiko atmintį ir mąstymą. Net kasdienė lengva mankšta arba pasivaikščiojimas per pertrauką padeda sugrąžinti koncentraciją.
Specialistai rekomenduoja sportuoti ne prieš pat miegą – palikti kelias valandas tarp krūvio ir poilsio, kad miego kokybė nepakistų.
Taip pat svarbu valdyti ekranų laiką: ilgas buvimas prie išmaniųjų įrenginių vakare ir mėlynoji šviesa gali trikdyti miego ritmą ir kenkti atminčiai. Per darbo dieną rekomenduojama reguliariai vėdinti patalpas ir daryti trumpas pertraukas, kad smegenys galėtų persiorientuoti ir atgauti produktyvumą.
Kada kreiptis į specialistus?
Jeigu po geresnio miego, mitybos korekcijų ir laikino streso mažinimo simptomai negerėja arba užmaršumas ima kartotis ir trukdo atlikti įprastus kasdienius darbus, reikėtų kreiptis į gydytoją. „Laikinai atmintį gali nuslopinti ir stiprūs apsinuodijimai sunkiaisiais metalais ar alkoholiu, tačiau sutrikimams besitęsiant ilgą laiką, jie gali byloti apie sutrikusią kraujagyslių veiklą, padidėjusį cholesterolio kiekį, aukštą kraujo spaudimą ir širdies ligas. Gera smegenų būklė ir funkcionalumas glaudžiai susijęs sveika širdies ir kraujagyslių sistema. Be to, ryškūs atminties sutrikimai yra ir pirmas [Alzheimerio] ligos požymis“, – nurodo I. Popa ir pastebėjus rimtesnius atminties sutrikimus, pataria nedelsti ir kreiptis į sveikatos specialistus.
Artimieji dažnai pastebi pokyčius anksčiau nei pats žmogus, todėl svarbu reaguoti, kai pastebite, jog pažįstamas nebevykdo kasdienių veiklų taip, kaip anksčiau. Ankstyva diagnostika ir gyvenimo būdo korekcijos gali ženkliai pagerinti prognozes ir užkirsti kelią tolimesniems sutrikimams.
Rūpinkitės mityba, judėjimu, miego higiena ir laiku kreipkitės pagalbos – taip palaikysite smegenų darbingumą ir sumažinsite rimtų sutrikimų riziką.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.