Panikos priepuoliai dažnai prasideda staiga ir gali sukelti intensyvius fiziologinius simptomus: stiprų širdies plakimą, prakaitavimą, rankų ar kojų tirpimą, dusulį bei stiprią baimę. Daugeliui žmonių pirmasis priepuolis atrodo kaip grėsmė gyvybei, todėl jie skubiai kreipiasi į skubios pagalbos gydytojus, bijodami infarkto ar insulto. Tačiau specialistai ragina išlikti ramiais ir – svarbiausia – patikrinti fiziologinę priežastį prieš diagnozuojant nerimo sutrikimą.
Kas vyksta ir kaip atpažinti?
Pagal ekspertų vertinimus, vienkartines panikos atakas patiria kas dešimtas žmogus. Simptomai gali atrodyti itin dramatiški: „Pilantis prakaitas, tirpstančios galūnės ir širdis besidaužanti taip, lyg tuoj išlips per gerklę” – taip savo būseną apibūdina daug patiriančių žmonių. Dažnai simptomai atsiranda ramybės būsenoje arba nubudus, kai organizmo gynybiniai mechanizmai atsipalaidavę.
Asmeninės patirtys ir pirmieji žingsniai
Gintarė pasakoja, kad ilgą laiką manydavo, jog kaltas yra nuovargis ir aukštas kraujospūdis: „Ilgą laiką kentėjau ir net nesupradau, kas su manim darosi. Dabar, kai jau žinau, kas yra panikos priepuolis, suprantu, kad buvau tai patyrusi ir anksčiau, tiesiog to nežinojau”. Dažnas pacientas patiria painiavą, nes simptomai gali priminti kitas, gyvybei pavojingas būkles.
Gintarė prisimena gydytojos patarimą domėtis ir ieškoti informacijos: „Viena gydytoja nenumojo ranka ir suprato, kad tai nėra tiesiog išsigalvojimai, o patarė pasiskaityti apie panikos priepuolius. Pradėjus domėtis ir perskaičius simptomus supratau, kas man yra ir galėjau pradėti su tuo kovoti, – kalbėjo jauna moteris. – Yra žmonių, kurie vis dar mano, kad panikos priepuoliai yra ponių prasimanymai, o apsilankymai pas psichologus – pinigų švaistymas. Iš tiesų, tai yra didelis košmaras. Kiekvieno priepuolio metu atrodo, kad šiandien yra paskutinė gyvenimo diena, viskas – tu miršti. Net ir priešui nelinkėčiau to patirti.”
Psichoterapeuto požiūris ir priežastys
Psichoterapeutas Raimundas Milašiūnas pabrėžia, kad nerimas yra įprastas jausmas, tačiau kai jis tampa nevaldomas, kalbame apie sutrikimą.
„Paprastai panikos sutrikimai pasireiškia žmogui, kuris nieko neįtaria ir net negalvoja, kad tai galėtų jam išsivystyti. Kertinis elementas gali būti visiškai nereikšmingas dalykas, dažnai žmonės jo net nesuvokia, tačiau vienas lašas, antras lašas, o trečias lašas stiklinę jau perpildo”, – aiškino specialistas. Dažna priežastis – ilgalaikis jausmų slopinimas ar neišspręstos psichologinės traumos.
Kaip elgtis priepuolio metu ir kada kreiptis pagalbos
„Mūsų pasąmonė yra tokia, kad ji kartais ne tik sukuria panikos atakas, bet jas ir užtušuoja. Jei prasideda panikos ataka, dažniausiai net nejaučiame nerimo, o atsiranda jausmas, kad tuoj mirsi – pradeda greitai plakti širdis, ima dusulys, pila prakaitas, dreba rankos. Tai ir trukdo žmogui susigaudyti, kas su juo vyksta”, – sakė R. Milašiūnas. Dažniausiai priepuoliai trunka iki 10 minučių, retais atvejais ilgiau, tačiau liekamosios baimės gali išlikti dar valandas.
Praktiniai patarimai: pirmiausia atminkite, kad kvėpavimo kontrolė padeda – lėtas, gilus kvėpavimas mažina hiperwentiliaciją ir ramina. Taip pat gali padėti artimo žmogaus pagalba telefonu arba ramus aplinkos pakeitimas. Jei priepuoliai kartojasi arba simptomai stiprėja, būtina kreiptis į vidaus ligų gydytoją, kad būtų atmestos kitos organinės priežastys, ir pas psichoterapeutą ar psichiatrą dėl ilgalaikio gydymo strategijos.
Gintarė primena: „Svarbiausia, negalvoti, kad esi psichas ir nebijoti kreiptis į psichologą ar psichiatrą pagalbos. Neabejoju, kad specialistas padės rasti tinkamiausią būdą pasveikti.” Paieška informacijos, profesionali pagalba ir palaikymas iš artimųjų dažnai padeda suvaldyti priepuolius ir grąžina kontrolės jausmą.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.