Vasarą daugelis pradeda naujus įpročius – tam palankus metas primena Seimo narys Dainius Kepenis. Jo žinutė paprasta ir praktiška: skirkite bent vieną valandą judėjimui kasdien, ir po kelių savaičių pajusite pokyčius tiek fizinėje, tiek emocinėje savijautoje. Toks požiūris skatina nuoseklumą, o vasara yra geras startas formuoti realius ir tvarius įpročius.
„– Dauguma lietuvių vasarą savaitgaliais mėgsta atsipalaiduoti, važiuoja į sodybas, gamina maistą. Kaip jūs siūlytumėte išnaudoti vasarą, kad žmonės jaustųsi gerai ir, svarbiausia, sveikai?“
„– Vasara yra pats geriausias laikas, kai žmogus gali pradėti sveikai gyventi. Nereikia laukti naujos dienos, naujo mėnesio ar metų – galima pradėti tiesiog čia ir dabar. Skaičiau visai neseniai, kaip vienas mokytojas, išleidęs savo vaikus atostogų, surašė jiems 15 namų darbų. Juose tam tikri nurodymai: šok, judėk, sportuok, bėgiok, džiaukis gyvenimu. Jeigu mes kiekvieną dieną bent po vieną valandą eitume pasivaikščioti apie savo miškelį, apie ežerą, nuplauktume, būtume sveikesni.
Reiktų kiekvieną dieną padaryti kažką gero savo sveikatai, ne tik kažkiek litrų alaus išgerti. Reikia užsibrėžti sau tikslų, kiek kilometrų aš turėčiau nubėgti, kiek atsispaudimų ar prisitraukimų padaryti, kiek laiko pažaisti su šeima. Reikia susiplanuoti ir bent vieną valandą per dieną pajudėkime – tai tikrai bus didžiulis šuolis ir nauda. Tie žmonės, kurie tai darytų, tikrai pajustų didžiulę naudą. Jau po dviejų savaičių žmogus pajustų permainas. Dažnai mes sustojame tada, kai po vienos dienos sporto ar aktyvaus laisvalaikio kitą dieną viską skauda. Nereikia išsigąsti ir sustoti.“
Judėjimo nauda ir realūs tikslai
Vienos valandos kasdien reiškia nuoseklumą: reguliari aerobinė veikla gerina širdies ir kraujagyslių sveikatą, mažina kraujospūdį, gerina nuotaiką ir miego kokybę.
Tarptautinės gairės rekomenduoja suaugusiems atlikti bent 150–300 minučių vidutinio intensyvumo aerobinės veiklos per savaitę arba 75–150 minučių intensyvios veiklos, tad valanda per dieną vasarą lengvai padeda pasiekti šiuos tikslus. Svarbu pažymėti ir jėgos pratybas kelis kartus per savaitę, kurios padeda išlaikyti raumenų masę ir stiprina kaulus.
„– Šašlykų valgyti nepatartumėte?“
„– Sveikas šašlykas, kur nors kaime, kai yra paskerdžiamas paršiukas, tikrai jis nepakenks, bet kasdien valgyti šašlykų po tris kartus, tikrai nereikia. Daugelis lietuvių šašlykus valgo po penkis kartus per dieną. Raudoną mėsą, ypač rūkytą, valgyti nėra sveika. Vasarą yra labai daug daržovių, vaisių. Kas geriau nei vasarą kaime valgyti agurkus, pomidorus.
Kai manęs klausia, kuo skiriasi sveikuolis nuo nesveikuolio, aš atsakau, kad sveikuolis viską gali valgyti, bet ne visko nori. Nesveikuolis visko nori, bet ne viską gali. Kad taptume sveikuoliais, reikia bent kelias savaites pagyventi tam tikru režimu.“
Mityboje Kepenis pabrėžia saikingumą: vasarą verta rinktis šviežias daržoves, vaisius ir mažinti perdirbtos, rūkytos mėsos vartojimą. Taip pat verta atkreipti dėmesį į alkoholio vartojimą – permainingas poilsis prie gurkšnio greitai neutralizuoja judėjimo naudą.
„– Kaip jūs vasarą sveikatinatės?“
„– Rytais dažnai valandą bėgioju Vingio parke. Žinoma, bėgti rekomenduoju tikrai ne visiems, nes kartais žmogus gali ir neparbėgti. Ėjimas taip pat naudingas. Nueiti žmogus per dieną turėtų mažiausiai 10 tūkst. žingsnių, turiu omeny, tas, kuris negali bėgti. Jeigu tu bėgi, tau užtenka ir 5 tūkstančių, nes tu tada žymiai greičiau surenki tą sveikatos impulsą, visa tai nulemia širdies darbas. Jeigu tavo širdis dirba dukart dažniau, nei einančio, reiškia, kad gavai dukart didesnį krūvį.“
Praktikoje tai reiškia: sekite žingsnius, planuokite kasdienius maršrutus, derinkite ėjimą su plaukimu, dviračiu ar šeimos žaidimais – taip viena valanda praeina greitai ir naudinga. Jei skauda raumenis po pirmųjų treniruočių, pratimus reikėtų švelninti, daryti pertraukėles ir įtraukti tempimo bei atsistatymo dienas.
„– Ar reikėtų vasarą grūdintis vandenyje?“
„– Vasarą tai daryti yra geriausias metas. Niekas juk nevaro žmogaus vasario mėnesį. Jeigu žmogus kiekvieną dieną pradės prie ežero, jeigu vis dažniau nuspręs paplaukioti, tai neišvengiamai žmogus tą patį darys ir lapkričio mėnesį. Žmogus tiesiog norės tai pakartoti, nes tai jam teiks malonumą. Tų žmonių, kurie pabando, neįmanoma sustabdyti. Tai yra tikras malonumas.“
„– Ar vasarą reikia degintis saulėje?“
„– Tikrai nėra jokio reikalo gulėti saulėje, nėra prasmės. Bet kai vasarą žmogus juda, pavyzdžiui, aš dažnai bėgioju, tai man nėra jokios prasmės gulėti ant saulės. Man jau saulės pakanka.“
Apibendrinant: viena valanda judėjimo kasdien – realus ir pasiekiamas tikslas. Derinkite judėjimą su sveika, sezonine mityba, pakankamu poilsiu ir saiku – ir vasara gali tapti pradžia ilgaamžiškesnių sveikatos pokyčių.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.