Fotografas Marius Jovaiša dalijasi ilgamete asmenine patirtimi apie tai, kaip paprasti įpročiai ir sąmoninga mityba padeda išlaikyti gerą sveikatą. Jo nuomonė grįsta tiek praktika, tiek pastebėjimais apie žmogaus organizmo poreikius. Pagrindinė žinia – gyvybiškai svarbu grįžti prie šviežio, tikro maisto ir aktyvaus judėjimo kasdienėje rutinoje.
Mitybos pagrindai: mažiau perdirbto, daugiau natūralaus
Mariaus šeimos taisyklė paprasta: 90 proc. raciono sudaro augalinis maistas, o perdirbtų produktų stengiamasi vengti. Vaisiai, daržovės, ankštiniai produktai ir visiškas maisto šviežumas sudaro kasdienį pagrindą. Svarbi ir maisto kilmė – mėsa, kiaušiniai ar pieno produktai renkami iš patikimų, vietinių ūkininkų. Tokia strategija mažina pesticidų, perteklinio cukraus ir kitų priedų poveikį organizmui.
„Iš tiesų, verta žinoti, kaip mūsų kūnas sudarytas. Tada galima pamatyti, kad mes iš esmės esame laukiniai gyvūnai – tokie, kaip mūsų artimiausi giminaičiai žmogbeždžioniai, kurie iki šiol laksto miškuose. Prieš 10 tūkstančių metų mes juk irgi lakstėme ten pat. Didžiąją laiko dalį mes buvome prisitaikę labai efektyviai veikti laukinėmis sąlygomis – kiekvieną dieną medžioti, rinkti, ropštis, bėgti nuo pavojų, visa dieną judėdavome ir mūsų kūnas gaudavo visa reikalingą krūvį“, – pasakoja M. Jovaiša.
Tarp didžiausių grėsmių jis įvardija per didelį pridėtinio cukraus vartojimą ir mažą judėjimą, o tai prisideda prie chroniško uždegimo ir lėtinių susirgimų vystymosi. „Nutinka labai liūdni dalykai. Prasideda įvairiausios ligos – sąnarių, širdies, kraujagyslių, smegenų – dabar kalbama, kad ir Parkinsono liga, ir Alzheimeris įvyksta dėl organizme vykstančio chroniško uždegimo“, – sako pašnekovas.
Pusryčiai, kramtymas ir cukraus vengimas
M. Jovaiša pabrėžia pusryčių svarbą: rytą šeima pradeda nuo traiškytų linų sėklų, vaisių ir daržovių.
Jis taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad net šviežiai spaustos sultys gali būti perteklinis cukraus šaltinis, nes jose trūksta ląstelienos. Vengti pridėtinio cukraus, anot jo, – labai teisingas požiūris. „Didžiulis kiekis cukraus, kuris atsirado, tikriausiai prieš kokius 100-150 metų, yra tikrai didelė problema. Seniau galimybių gauti tiek cukraus nebūdavo, galbūt tik medaus. Dabar jis dedamas visur ir didžiuliais kiekiais, todėl vengti pridėtinio cukraus yra labai teisingas požiūris“, – pasakojo vyras.
Be to, jis rekomenduoja kramtyti maistą ir vengti nuolatinio trinto maisto ar glotnučių: „Nesu didelis šalininkas glotnučių ir trinto maisto, manau, kad žmogus turi maistą kramtyti. Tam yra mūsų stiprūs žandikaulio raumenys. Be to, seilės išsiskiriančios kramtant padeda virškinti, o jei šį etapą praleidžiame, apgauname save ir suvalgome per daug“, – sako M. Jovaiša.
Fizinė veikla: nuo paprastų žingsnių iki ištvermės
Jovaiša ragina nesitenkinti vien tik pasivaikščiojimais jauniems ir vidutinio amžiaus žmonėms. „Mano supratimu, vien tik ėjimas nėra pakankamas fizinis krūvis, kad mūsų kūnas būtų stiprus ir sveikas. Galbūt ėjimas su šiaurietiškomis lazdomis, kai intensyvumas būna toks, kad bėga prakaitas, yra geriau. Žinoma, kai žmogui 80 metų ir jis išeina pasivaikščioti… yra labai puiku. Tačiau jauno, vidutinio amžiaus žmogui tai per mažas krūvis“, – sako M. Jovaiša.
Pradėti jis siūlo paprastai: nusipirkti patogius sportbačius ir palaipsniui didinti krūvį. „Pirmiausia, kas yra labai smagu, reikia nueiti į parduotuvę ir nusipirkti gražius patogius sportbačius… Jei tu dar iki šiol net nuolat nevaikščiodavai, tai dabar pult iškart bėgiot jau yra labai didelė permaina“, – kalbėjo M. Jovaiša. Toliau laipsniškai didinant atstumus, kūnas prisitaiko ir ištvermė auga: „Ir prabėkite porą šimtų metrų… Ir taip po truputį didinant, vieną rytą pamatysite, kad ir 20 kilometrų nėra sunku nubėgti“, – pasakojo pašnekovas.
Jovaiša taip pat pabrėžia lankstumo svarbą ir primena, kad niekada nevėlu pradėti: „Pradėjau lankstytis būdamas 40-ies metų. Ir tikrai sakau, kad niekada nevėlu… Nes visi – netgi patys sudėtingiausi dalykai, prasideda nuo paprastų žingsnių”, – sako M. Jovaiša.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.