Šią vasarą Europa susiduria su išskirtine ir pavojinga šilumos anomalija: galingas karščio kupolas, kurį atnešė anticikloninės oro masės iš Šiaurės Afrikos, gerina birželio mėnesio temperatūros rekordus ir lėtai juda į rytus. Nors daug regionų jau patiria ekstremalias vertes, sinoptikų prognozės rodo, kad artimiausiomis dienomis tokia tropinė oro masė pasieks ir Lietuvą, todėl gyventojams verta ruoštis itin karštoms dienoms ir tropinėms naktims.
Ką rodo matavimai Europoje
Vakarų ir Pietų Europoje temperatūros viršija istorinės ribas: sinoptikų duomenimis, daugiau nei du trečdaliai žemyno gyventojų šiuo metu susiduria su dienos temperatūromis virš 30 °C, o beveik 100 mln. žmonių patiria 35–40 °C arba dar aukštesnę kaitrą. Prancūzijoje paskelbti aukščiausio lygio perspėjimai, kai kai kuriuose regionuose termometrai rodė iki 44,3 °C. Pietų Anglijoje fiksuotas istorinės reikšmės 36,1 °C, o Italijoje ties miesto centrais žemės paviršius asfalto prieigose įkaito iki apie 80 °C. Mokslininkai pabrėžia, kad tokius reiškinius stiprina ilgalaikė žmogaus veiklos sukelta klimato kaita – karščio bangos tapo dažnesnės ir intensyvesnės.
Ką tai reiškia Lietuvai
Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prognozės rodo, kad artimiausiomis dienomis didžiojoje šalies dalyje dienos temperatūra turėtų viršyti 30 °C, pietiniuose ir centriniuose rajonuose galima laukti 32–33 °C. Be to, tikėtinos vadinamosios tropinės naktys, kai naktinė temperatūra nenukrenta žemiau 20 °C, todėl patalpoms ir miestams pailsėti nuo dienos kaitros gali nepavykti. Tokios sąlygos padidina ne tik sveikatos rizikas — šilumos smūgius, dehidrataciją — bet ir infrastruktūros bei energetikos apkrovą, taip pat miškų gaisrų ir vandens saugumo pavojų.
Kaip elgtis per kaitrą
Sveikatos specialistai rekomenduoja pasirengti: užtikrinkite pakankamą skysčių vartojimą, gerkite vandenį reguliariai, net jei nejaučiate troškulio, venkite alkoholio ir didelio kiekio kofeino. Sumažinkite fizinį aktyvumą lauke nuo 11 iki 17 val., dėvėkite šviesius, lengvus drabužius bei galvos apdangalus.
Rūpinkitės pažeidžiamomis grupėmis — vyresnio amžiaus žmonėmis, kūdikiais bei lėtinėmis ligomis sergančiais asmenimis — ir patikrinkite, ar jie gali vėsintis arba turi pakankamai skysčių.
Jei turite kondicionierių, naudokite juos protingai: nereikėtų nustatyti itin žemos temperatūros, kad būtų išvengta šalto-šiltų šokų. Jei kondicionieriaus nėra, vėdinkite patalpas anksti ryte ir vėliau, kai temperatūra lauke mažesnė, ir uždenkite langus dienos metu, kad į patalpas nepatektų tiesioginiai saulės spinduliai. Saugokite gyvūnus ir augalus nuo perkaitimo.
Be to, būtina laikytis vandens saugos taisyklių: besivėsinant maudantis rinkitės tik oficialiai prižiūrimus paplūdimius, nes nelegalus arba neatsargus maudymasis pastarosiomis dienomis Europoje tapo viena iš dažnų nelaimių prie vandens. Jei pastebimi perkaitimo simptomai — silpnumas, pykinimas, galvos svaigimas, sąmonės netekimas — nedelsdami kreipkitės pagalbos ir atvėsinkite nukentėjusįjį.
Stebėkite oficialius perspėjimus, saugokitės rizikos apimties didėjimo (pvz., elektros tiekimo sutrikimų ar miškų gaisrų) ir pagal galimybes planuokite veiklas vėsesniu paros metu. Tinkama prevencija ir solidarumas su artimaisiais padės sumažinti karščio bangos pasekmes.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.