Kas nustatyta naujuose tyrimuose
Naujausi duomenys kelia klausimų apie ankstesnes išvadas dėl apendikso ir neurologinių ligų sąsajų. Kai kurie tyrimai anksčiau rodė, kad apendektomija gali sumažinti Parkinsono ligos riziką, kiti — kad ją didina arba neturi jokio poveikio. Pastarasis didelis duomenų analizės projektas, remiantis didžiule JAV elektroninių sveikatos įrašų baze, parodė reikšmingą sąsają, kurią būtina aptarti įvertinant empirinį kontekstą ir mokslinę metodiką.
Tyrimo duomenys ir pagrindinės išvados
Tyrimo autoriai išanalizavo 488190 pacientų, kuriems buvo atlikta apendikso pašalinimo operacija, duomenis. Iš jų 4470 pacientų vėliau buvo diagnozuota Parkinsono liga. Tyrimo palyginimui buvo paimtas pacientų skaičius, turinčių neišpjautą apendiksą – tokių atvejų buvo 177230. Analizė parodė, kad tarp apendektomiją patyrusių asmenų buvo didesnė Parkinsono ligos paplitimo dalis, tad autoriai konstatavo reikšmingą sąsają tarp apendikso būklės ir ligos išsivystymo rizikos.
Galimi mechanizmai ir alfa-sinukleinas
Vienas iš pagrindinių mokslininkų dėmesio objektų yra alfa-sinukleinas — baltymas, siejamas su Parkinsono ligos patogeneze. „Neseniai atliktas tyrimas, analizavęs Parkinsono ligos priežastį, susitelkė į alfa-sinukleiną – pačioje Parkinso ligos pradžioje virškinamajame trakte aptinkamą baltymą”, – pasakoja M. Z. Sheriffas. Apendiksas ilgą laiką vertinamas kaip potencialus žarnyno mikrofloros saugotojas, galintis išlaikyti mikrobiomą „užutėkyje“. Tokia funkcija kelia hipotezę, kad apendikso pašalinimas gali pakeisti imuninius procesus ar alfa-sinukleino elgseną žarnyne, o tai teoriniu lygiu galėtų turėti įtakos smegenų procesams.
Mokslinė atsargumas ir tolesni žingsniai
Visgi mokslininkai pabrėžia, kad aptikta sąsaja nėra lygi priežastingumui. „Šis tyrimas parodė aiškų ryšį tarp apendikso (arba jo pašalinimo) ir Parkinsono ligos, bet kol kas tai tik sąsaja. Reikalingi papildomi tyrimai, kurie patvirtintų šį ryšį ir padėtų geriau suvokti procese dalyvaujančius mechanizmus”, – aiškina M. Z. Sheriffas. Būtini ilgesni kohortiniai tyrimai, mechanistiniai eksperimentai ir tarptautinės duomenų sintezės, kad būtų išskirtos galimos klaidinančios įtakos, tokios kaip demografiniai veiksniai, kitų sveikatos būklių įtaka ar medicininės priežiūros skirtumai.
Ką tai reiškia pacientams
Kol kas asmeninei praktinei rekomendacijai keistis nereikia: apendiksą šalinti prevenciškai siekiant apsisaugoti nuo Parkinsono ligos nerekomenduojama. Jei apendicitas kelia pavojų — skubi operacija išlieka būtina. Reikia prisiminti ir plačiau pateiktus skaičius: 2016 m. apskaičiuota, kad visame pasaulyje Parkinsono liga serga apie 6,1 mln. žmonių, kas sudaro maždaug 1–2 iš tūkstančio. Taip pat egzistuoja kitų, netikėtų rizikos faktorių — pavyzdžiui, kai kurie duomenys parodė, kad rūkymas susijęs su maždaug 40 proc. mažesne Parkinsono rizika, tačiau dėl akivaizdžių su rūkymu susijusių pavojų jokio rekomendavimo tai pradėti negalima.
Galiausiai pažymėtina, kad šioje srityje reikia nuoseklių tyrimų ir kritiško duomenų vertinimo. Kol bus daugiau įrodymų, sveikatos sprendimai turi remtis patikimais klinikiniais indikacijomis, o ne preliminariomis asociacinėmis išvadomis.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.