Tarptautinė Judėjimo sveikatos labui diena primena, kokią reikšmę kasdienis fizinis aktyvumas turi sveikatai. Pasaulio sveikatos organizacija ir visuomenės sveikatos institucijos ragina didinti žmonių judėjimą kaip efektyvią priemonę kovoti su lėtinėmis neinfekcinėmis ligomis, kurių paplitimas pasaulyje sparčiai auga dėl sėdimo gyvenimo būdo, netinkamos mitybos ir urbanizacijos.
Kodėl verta judėti: išsamus paaiškinimas
Žemiau pateikiami 13 pagrindinių argumentų, kuriuos tarptautiniai ir nacionaliniai sveikatos ekspertai nuolat pabrėžia. Kiekviena priežastis turi mokslinį pagrindą ir praktinę reikšmę kasdienei sveikatos priežiūrai.
01. Padeda kontroliuoti kūno svorį — reguliarus fizinis aktyvumas sudegina kalorijas, gerina medžiagų apykaitą ir padeda išsaugoti raumenų masę, o tai ypač svarbu ilgalaikiam svorio valdymui.
02. Reikšmingai sumažina širdies ir kraujagyslių ligų riziką — fizinė veikla gerina kraujotaką, mažina kraujospūdį ir cholesterolio koncentraciją, taip mažindama infarkto ir insulto tikimybę.
03. Sumažina 2 tipo diabeto riziką — aktyvumas gerina organizmo jautrumą insulinui ir padeda kontroliuoti gliukozės kiekį kraujyje.
04. Sumažina kai kurių vėžio rūšių atsiradimo riziką — tyrimai rodo ryšį tarp reguliarumo aktyvumo ir mažesnės storosios žarnos ar krūties vėžio rizikos.
05. Didina savigarbą ir pasitikėjimą savo jėgomis — pasiekimai sporte ar tiesiog nuoseklus aktyvumas stiprina pasitikėjimą savimi ir motyvaciją toliau rūpintis sveikata.
06. Gerina psichikos sveikatą — fizinis aktyvumas mažina depresijos ir nerimo simptomus, skatina endorfinų išsiskyrimą ir emocinį stabilumą.
07. Pagerina miego kokybę — reguliarus judėjimas padeda greičiau užmigti, gilina miegą ir mažina nemigą.
08. Padidina darbingumą ir gebėjimą atlikti kasdienes užduotis — geresnė ištvermė ir raumenų jėga leidžia efektyviau dirbti tiek darbe, tiek namuose.
09. Stiprina raumenis ir kaulus — ypač svarbu rūpintis raumenų mase ir kaulų tankiu, kad būtų mažesnė traumos ir osteoporozės rizika.
10. Padeda atsipalaiduoti ir sumažina neigiamą streso poveikį — fizinė veikla yra puiki streso valdymo priemonė, gerinanti nuotaiką ir atsparumą įtampai.
11. Padidina galimybę gyventi ilgiau ir aktyviau — aktyvūs žmonės dažnai gyvena ilgiau ir su geresne gyvenimo kokybe.
12. Pagerina galimybes vyresniame amžiuje būti savarankiškiems ir sumažina griuvimo riziką — pusiausvyros ir jėgos pratimai ypač svarbūs senstant.
13. Pagerina bendrą sveikatos būklę — sumažėja lėtinių ligų našta, gerėja imuninė funkcija ir bendra fizinė savijauta.
Pradėti judėti nebūtina dideliais žingsniais: net kasdieniai 10–30 minučių pasivaikščiojimai, važiavimas dviračiu arba namų pratimai duoda pastebimų naudų. Svarbiausia – nuoseklumas ir veikla pritaikyta individualiai būklei bei galimybėms. Finansiniu požiūriu prevencija ir sveiko gyvenimo būdo skatinimas yra kur kas pigesni nei lėtinių ligų gydymas.
_Pagal užsienio mokslinę literatūrą informaciją parengė Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro Mitybos ir fizinio aktyvumo skyriaus vedėjos pavaduotojas Remigijus Zumeras_
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.