Remiantis Respublikinio priklausomybės ligų centro duomenimis, 2025 m. vyrai sudarė 71 proc. visų nuo priklausomybės besigydžiusių pacientų. Ši disproporcija ne visada reiškia, kad moterų priklausomybė retesnė – dažnai tai atspindi didesnius socialinius ir praktinius barjerus, kurie trukdo moterims pripažinti problemą ir ieškoti pagalbos.
Kodėl moterims sunkiau kreiptis pagalbos?
Specialistų nuomone, moterų atvejai pasižymi savitais biologiniais, psichologiniais ir socialiniais ypatumais, todėl reakcija į priklausomybę, jos pripažinimas ir gydymo paieškos dažnai skiriasi nuo vyrų. „Moterų priklausomybės atvejais kyla savitų biologinių, psichologinių bei socialinių ypatumų, moterys dėl žalingo alkoholio vartojimo iš visuomenės paprastai sulaukia daugiau griežtumo ir kritiškumo nei vyrai, tad pasmerkimo baimė neretai tampa kone pagrindiniu barjeru, trukdančiu moterims pripažinti, kad turi problemų.
Vis dėlto svarbu nepamiršti, kad priklausomybė yra gydoma liga ir kuo greičiau ji pradedama gydyti, tuo paprastesnis sveikimo kelias ir mažesnė žala tiek fizinei, tiek emocinei moters sveikatai, jos santykiams su šeima, vaikais ir aplinkiniais“, – sako Respublikinio priklausomybės ligų centro medicinos psichologė-psichoterapeutė Kotryna Šulskė.
Baubas apie „neteisingą motinystę“, vaikų praradimo grėsmė ar rizika prarasti socialinį statusą dažnai tampa svarbesnė už sveikatos priežiūros poreikį. Praktiniai veiksniai – vaikų priežiūros trūkumas, finansinė priklausomybė nuo partnerio ar darbo grafiko nepastovumas – dar labiau mažina galimybes pasinaudoti gydymu. Todėl daugelis moterų stengiasi slėpti savo vartojimą arba bando gydytis pačios, ilgai neatverdamos artimiesiems ar specialistams.
Biologiniai ir psichologiniai skirtumai
Moterys dažniau vartoja alkoholį ar kitas psichoaktyviąsias medžiagas kaip emocijų reguliavimo priemonę. „Moterų vartojimas dažniau siejamas su emocijų reguliavimo sunkumais – tarp moterų, kurioms diagnozuota priklausomybė, matomi didesni nerimo, depresijos, valgymo sutrikimų ir potrauminio streso sutrikimo rodikliai.
Alkoholis pasirenkamas kaip priemonė, padedanti bent laikinai užmiršti ar sumažinti emocinį skausmą, nerimą, vienišumą.
Taip pat moterys dažniau patiria fizinį ar seksualinį smurtą, jų vartojimas dažniau susijęs su santykiais, partnerio įtaka”, – sako ji. Hormoniniai veiksniai, tokie kaip estrogeno svyravimai, gali moduliuoti atlygio sistemą ir didinti potraukį bei atkryčio riziką.
„Teleskopo efektas“ ir gydymo poreikiai
„Pati priklausomybė moterims taip pat gali vystytis greičiau.
Yra net išskirtas vadinamasis „teleskopo efektas (angl. „telescoping effect“), kuris reiškia, kad moterys į žalingą psichoaktyviųjų medžiagų vartojimą įsitraukia vėliau nei vyrai, tačiau laikotarpis nuo pirmo vartojimo iki priklausomybės išsivystymo moterims yra trumpesnis”, – dalijasi medicinos psichologė-psichoterapeutė. Tai reiškia, kad moterims reikalingas greitesnis įsikišimas ir tiksliau pritaikytos prevencinės priemonės.
Kaip gerinti prieinamumą ir palaikymą?
Lyčiai jautrus gydymas, atsižvelgiantis į saugią, nevertinančią aplinką, traumų atpažinimą, integruotą psichikos sveikatos pagalbą ir paslaugų lankstumą (pvz., galimybę derinti gydymą su vaikų priežiūra), įrodo savo reikšmę. Pavyzdžiui, moterims skirtos grupės leidžia atviriau kalbėti apie smurtą ar seksualinę prievartą ir jaučiasi saugesnės. Tokios iniciatyvos mažina stigma ir gerina gydymo rezultatus, apsaugodamos ne tik pačią moterį, bet ir jos šeimą.
Svarbu skatinti viešą diskusiją, mažinti moralinį pasmerkimo toną ir plėsti prieinamas paslaugas – tik taip įmanoma užtikrinti, kad daugiau moterų laiku sulauks pagalbos ir sumažins priklausomybės keliamą žalą.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.