„Mirties kapitonas“ – taip nuo senų laikų buvo vadinamas plaučių uždegimas. Tokį pavadinimą liga gavo ne veltui. Kaip aiškina profesorius Edvardas Danila, plaučių uždegimas yra tarp dažniausių mirčių priežasčių pasaulyje, todėl supratimas, kaip liga vyksta ir kada reikėtų nerimauti, yra gyvybiškai svarbus.
Kas yra plaučių uždegimas ir kaip jis pažeidžia organizmą?
„Plaučių uždegimas yra ūminė plaučių liga, kai į plaučius patenka bakterijos, virusai, kartais – kiti mikroorganizmai ir įvyksta organizmo gynybinė reakcija, uždegimas. Ilgainiui nuo tos ligos geriausiu atveju pasveikstama, blogiausiu, deja, mirštama. Tokių atvejų taip pat pasitaiko”, – sako profesorius E. Danila.
Norint suvokti, kas vyksta ligos metu, verta prisiminti plaučių sandarą: juos galima įsivaizduoti kaip kempinę, sudarytą iš smulkių burbuliukų – alveolių. Per alveoles į kraują patenka deguonis. „Kada yra plaučių uždegimas, alveolės užsipildo uždegiminėmis ląstelėmis ir uždegiminiu skysčiu. Tai yra, į alveoles negali patekti deguonis ir būti pernešamas į kraują. Dėl to organizmui pradeda trūkti deguonies”, – aiškina gydytojas. Kai uždegimas apima didesnę plaučių dalį, deguonies trūkumas gali tapti rimtas ar net mirtinas.
Simptomai ir kas juos sukelią
Plaučių uždegimas dažniausiai pasireiškia kosuliu, dažnai lydimu karščiavimo, krūtinės skausmo ir dusulio. Tačiau panašius simptomus gali sukelti ir peršalimas ar bronchitas, todėl svarbu atsižvelgti į ligos pradžią ir kontaktus su sergančiaisiais. „Kai kalbame apie virusines respiracines infekcijas, kurias kartais vadiname „peršalimu“, jos gana dažnai, bet vis dėlto mažumai žmonių, gali komplikuotis plaučių uždegimu”, – perspėja profesorius.
Kaip liga pasireiškia vyresniems žmonėms?
Vyresnio amžiaus pacientams simptomai gali būti netipiški: silpnas karščiavimas, silpnas kosulys, sumišimas ar net elgesio pokyčiai.
Tai gali rodyti smegenų aprūpinimo deguonimi sutrikimus. Dėl šios priežasties svarbu atkreipti dėmesį į greitą kvėpavimą, sumažėjusį kraujospūdį ar staigų širdies plakimą.
Kam plaučių uždegimas yra pavojingiausias ir kaip gydyti
Daugeliu atvejų plaučių uždegimą galima gydyti ambulatoriškai geriamaisiais antibiotikais ir ligonio priežiūra. Tačiau didesnė rizika kyla vyresniems nei 65 metų žmonėms, sergantiems lėtinėmis ligomis (cukriniu diabetu, inkstų nepakankamumu, lėtinėmis plaučių ligomis), taip pat imunodepresuotiesiems ir labai liesiems, nepakankamai maitinamiems asmenims. Sunkiais atvejais gali išsivystyti komplikacijos: skysčio kaupimasis pleuros ertmėje, pūliniai, kvėpavimo nepakankamumas ar sepsis.
Prevencija – realios priemonės
Visiškos apsaugos nuo plaučių uždegimo nėra, bet yra priemonių, mažinančių riziką. „Žmogus ir jo plaučiai nėra izoliuoti nuo aplinkos, todėl visiškai rizikos veiksnių išvengti neįmanoma”, – sako profesorius. Svarbiausios priemonės: skiepai nuo gripo ir, aktualu, nuo koronaviruso, tinkama higiena, kaukių dėvėjimas siaučiant respiracinėms infekcijoms, patalpų vėdinimas, pilnavertė, kaloringa mityba ir pakankamas poilsis. Taip pat svarbu laiku kreiptis į gydytoją, jei atsiranda nerimą keliantys požymiai.
Greitas reagavimas ir tinkamas gydymas dažnai leidžia pasveikti per savaitę ar dvi, tačiau uždelstas ar nepakankamas gydymas gali komplikuotis ir kelti grėsmę gyvybei.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.