Žvynelinė (psoriazė) yra lėtinė, uždegiminė odos liga, kuri neretai vasarą slepiama ilgesnėmis rankovėmis ar atidengiamų kūno vietų maskavimu. Pastebimos pleiskanos ant alkūnių ar kitų sąnarių dažnai tampa pirmuoju požymiu, kad laikas kreiptis į specialistą. Ligai negydant ji gali reikšmingai pabloginti gyvenimo kokybę, tačiau šiuolaikinės gydymo galimybės leidžia daugeliui pacientų sugrįžti prie sveikesnės odos ir aktyvesnio gyvenimo.
Kas yra žvynelinė ir kaip ji pasireiškia?
Žvynelinė pasireiškia įvairiais būdais: nuo pavienių raudonų dėmių su pleiskanomis iki išplitusių pažeidimų ir psoriazinio artrito. Dažniausiai pažeidžiamos alkūnės, keliai, galvos oda. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, žvyneline serga per 125 mln. žmonių – apie 4 proc. viso pasaulio gyventojų. Lietuvoje ši liga paplitusi daugiau nei tarp 120 tūkst. gyventojų.
Naujos gydymo galimybės Lietuvoje
Gydymas parenkamas pagal ligos sunkumą: lengvesnė forma dažniausiai gydoma vietiniais preparatais, vidutinė ir sunki – sisteminiu gydymu. Nuo 2022 m. pasikeitus gydymo tvarkai, biologiniai vaistai dabar gali būti skiriami anksčiau – po trijų mėnesių gydymo metotreksatu, o ne šešių. Tai leidžia žymiai greičiau pereiti prie efektyvesnio gydymo, jei cheminiai vaistai nepakankamai veiksmingi.
„Trečdalis pacientų serga vidutine ir sunkia ligos forma, ir liūdniausia, kai jie nesikreipia į gydytojus profesionalios pagalbos. Žmonės mano, kad tai brangu, bus sugaišta daug laiko, o rezultatai menki. Todėl kai gatvėje pamatau žmogų su psoriazės paženklintomis alkūnėmis, norisi prieiti ir papasakoti, kad šiandien gydytojai tikrai gali padėti. Džiaugiuosi, kad moderniausias gydymas jau prieinamas ir Klaipėdos krašte – gydymą biologiniais vaistais gali skirti ne tik VUL Santaros klinikų ar Kauno klinikų dermatovenerologai, bet ir Klaipėdos universitetinės bei Respublikinės Klaipėdos ligoninių gydytojai“, – pabrėžia Klaipėdos universitetinės ligoninės Infekcinių ligų departamento vadovė Jolanta Česienė.
„Kai ateina vidutine ar sunkia psoriazės forma sergantis pacientas, sudarome jam gydymo planą ir dėliojame gydymo taktiką. Pirmiausia skiriami vietiniai vaistai su fototerapija, tada, nesant pagerėjimo, skiriamas metrotreksatas. Vertiname, ar jis veikia ir ar pacientas gerai toleruoja šį vaistą dėl jo toksinio poveikio. Dabar, neveikiant cheminiams vaistams, dvigubai greičiau galėsime pereiti prie kito žingsnio – nebereikės žmogaus pusmetį įtikinėti dar pakentėti, o gal bus geriau“, – kalbėjo Infekcinių ligų departamento vadovė.
Paciento vaidmuo ir praktiniai patarimai
Biologinė terapija – svarbi naujovė, tačiau ji tinka ne visiems. Specialistai vertina ligos laipsnį, bendrą sveikatą ir galimas kontraindikacijas. Be vaistų, pacientų elgsena ir gyvenimo būdo pokyčiai gerokai veikia gydymo sėkmę: rūkymo metimas, svorio korekcija, nuolatinė odos priežiūra ir emolientų naudojimas padeda mažinti pažeidimus ir atsinaujinimus.
„Atsiradus naujam preparatui, išsiplečia gydymo galimybės. Anksčiau būdavo taip – yra eilės tvarka, skiri vaistą, jis neveikia ir baigta – tavo rankos surištos. Šiandien jau turime keleto skirtingų grupių vaistus ir tai labai svarbu, nes kas tinka vienam pacientui, nebūtinai tiks kitam. Jei vienas vaistas išbandytas ir neturėjo laukiamo poveikio, žinome, kad galėsime jį pakeisti“, – pasakojo J. Česienė.
„Kai pacientas randa jam tinkantį profesionalų gydytoją, draugystė užsimezga dešimtmečiams. Pirmasis vizitas dažniausiai įvyksta ankstyvame amžiuje, vėliau, dėl genetinio ligos polinkio, pacientas jau atvyksta su savo vaikais. Kartu tampame it giminės, apie kuriuos žinai viską“, – pasakojo gydytoja dermatologė.
„Jei pacientas išties pasiryžęs įveikti ligą, jis turi sekti nurodymus. Jei reikia, tai, kaip sakome, emolientus kone kibirais ir tepti, koreguoti viršsvorį, atsisakyti rūkymo. Turime be galo daug sėkmės istorijų, kur nuotraukos „prieš ir po“ yra kaip diena ir naktis. Dėl sveikos [odos] ir geros savijautos stengtis verta“, – pabrėžė pašnekovė.
Svarbu žinoti, kad laiku pradėtas ir nuoseklus gydymas, kartu su specialistų priežiūra ir gyvenimo būdo pokyčiais, gali ženkliai pagerinti simptomus ir gyvenimo kokybę sergantiems žvyneline.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.