G. Nausėda: nerami kaimynystė mums tapo pranašumu – ką tai reiškia šiandien

Valstybės dienos proga vykusioje Vėliavų pakėlimo ceremonijoje prezidentas Gitanas Nausėda dar kartą akcentavo Lietuvos gebėjimą atsispirti išoriniams iššūkiams ir sugebėjimą paversti istorines negandas savo stiprybe. Pasak šalies vadovo, ilgametė patirtis neramioje kaimynystėje ne tik išmokė būti atsargesniais, bet ir skatino kurti institucijas, stiprinti visuomenės vienybę bei ieškoti sąjungininkų tarptautinėje erdvėje.

Mindaugo vizija ir valstybės tapatybė

Prezidentas priminė istorinę atmintį, nurodydamas pirmojo Lietuvos karaliaus Mindaugo veiklą kaip pavyzdį valstybės vienybės ir tarptautinio pripažinimo siekio. „Drąsi pirmojo valdovo vizija ilgiems amžiams nulėmė Lietuvos likimą – net ir pikčiausi konkurentai neišdrįso sunaikinti įspūdingo Mindaugo palikimo, nes tik vieninga valstybė galėjo atlaikyti didžiulį išorės spaudimą ir užtikrinti jos gyventojų saugumą“, – sakė G. Nausėda. Ši nuoroda į praeitį pabrėžia, kad valstybingumo idėja nėra vien simbolinė: ji formuoja strateginius sprendimus ir gynybos politiką.

Vienybė ir tvari gynyba

Valstybės vadovo žinutė buvo tvirtas kvietimas neprarasti budrumo ir saugoti visuomeninę sanglaudą. „Kai mus bando kiršinti, mes vienijame jėgas, kai mus spaudžia, grūdinamės ir stiprėjame, kai bando pavergti – dar karščiau renkamės laisvę. Tad ir toliau ženkime gerai pažįstamu keliu, kurkime Lietuvą – vieningą, nepriklausomą, klestinčią, demokratinę valstybę, atvirą draugams ir neįveikiamą priešams“, – ragino jis. Ši frazė išryškina, jog nacionalinis saugumas yra ne tik apie kariuomenę, bet ir apie socialinį sutelkimą, atsparumą dezinformacijai bei politinę brandą.

Prezidentas taip pat pabrėžė narystės Europos Sąjungoje ir NATO svarbą kaip kertinių saugumo garantijų: „Ir iki šiol mes visi naudojamės karaliaus Mindaugo dovana, didiname Lietuvos atsparumą, remdamiesi laiko patikrinta valstybingumo idėja bei naryste Europos Sąjungoje ir NATO. Pasimokę iš istorijos, telkiame jėgas ir buriame sąjungininkus, kad atremtume kylančius naujus iššūkius, padedame Ukrainai, kuriai šiandien labiausiai reikia mūsų pagalbos“, – pažymėjo prezidentas.

Šios minties kontekstas – ne vien simbolinis solidarumas, bet ir praktiniai sprendimai: gynybos investicijos, informacinio saugumo stiprinimas, diplomatinių ryšių plėtra bei humanitarinė ir karinė parama Ukrainai. Prezidento kalba primena, kad ilgalaikė valstybės gerovė reikalauja nuoseklių veiksmų tiek vidaus, tiek užsienio politikoje.

Liepos 6-oji, minint Mindaugo karūnavimą, lieka proga apmąstyti praeities pamokas ir sustiprinti bendrą įsipareigojimą kurti saugią, klestinčią ir vieningą Lietuvą. Tokia žinia šiuo istoriniu momentu skirta ne tik pagerbti praeitį, bet ir įkvėpti veikti ateityje.

Patiko straipsnis? Pasidalink!
👁️ 1 peržiūrų


Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *