Seimo narė konservatorė Ingrida Šimonytė kritiškai vertina valdančiųjų pristatytą vadinamąjį paramos šeimai paketą, kurio ilgalaikė kaina siekia beveik 800 mln. eurų. Parlamentarė įspėja, kad priemonių mastas ir finansavimo mechanizmai gali reikšmingai padidinti valstybės skolą ir sukelti iššūkių ateities vyriausybėms.
„Vis vien tos priemonės turės būti finansiškai pagrįstos. Antraip peršasi mintis, kad ir taip per socialdemokratų kadenciją valstybės skola ūgtels į viršų nemenkai – didele dalimi dėl gynybos išlaidų, (…) vis dėlto kitos mūsų einamosios išlaidos turėtų būti maksimaliai susijusios su tuo, ką surenkame mokesčiais ir ką perskirstome. Todėl taikyti į tas priemones, kurios yra ir brangios – nesakysiu, kad netaiklios, nes kaip ir sakiau, visos šeimos, turinčios vaikų, turi papildomų išlaidų, – bet jos mums yra ne pagal kišenę“, – penktadienį Žinių radijui teigė ekspremjerė.
Finansiniai argumentai ir laikotarpis
Šimonytė akcentuoja, kad reikšminga dalis paketo finansinės naštos nukeliaus į ateities biudžetus. „Tai reiškia, dabar gera socialdemokratų valdžia priims tuos sprendimus, o kažkokia kita Vyriausybė turės sukti galvą, kaip finansiškai pagrįsti bent jau pusę to paketo. Tai yra maždaug 400 mln. eurų išlaidų nuo 2029 metų“, – sakė I. Šimonytė. Tokia perspektyva kelia klausimų dėl fiskalinio tvarumo, ypač kai valstybės skolos lygis ir gynybos išlaidų poreikiai jau ir taip didina biudžeto spaudimą.
Siūlomame pakete numatyti monetiniai pakeitimai ir paslaugų plėtra, kurių įgyvendinimas suplanuotas 2029–2034 metams: nemokamas maitinimas penktų–dešimtų klasių mokiniams (kaina viešiesiems finansams – 375,9 mln. eurų), didesnės išmokos vaiko priežiūros laikotarpiu (~123,6 mln. eurų), 110 mln. eurų vaiko priežiūros ir užimtumo krepšeliui, 67 mln. eurų paramai pirmajam būstui, maždaug 50 mln. eurų – pensijų socialinio draudimo didinimui vaiko priežiūros ir slaugos laikotarpiu, apie 11 mln.
eurų – ligos išmokų didinimui bei priemonės grįžtančioms šeimoms pritraukti.
Priemonių taikymas ir alternatyvos
Konservatorė pabrėžia, kad pasiūlymai rengti ne tiek naujas taiklias priemones, kiek didinti esamų finansavimą. Ji taip pat kelia abejonių dėl kai kurių priemonių tikslumo: „(…) iš paramos būstui labiau atrodo, kad tos priemonės greičiau papūs nekilnojamojo turto kainas, kadangi pasiūlos pusėje jokių priemonių siūlomų nėra“, – teigė konservatorė. Tokia analizė nurodo galimą šalutinį efektą – papildomą nekilnojamojo turto paklausos skatinimą be atitinkamo pasiūlos didinimo.
„Man atrodo, kad užuot taip elgusis, geriau kurti universalias paslaugas, kurios reikalingos šeimoms, auginančioms vaikus, pavyzdžiui, steigti ikimokyklinio ugdymo įstaigas ir taip toliau. Čia būtų daug taiklesnė parama“, – kalbėjo ekspremjerė. Tokios paslauginės investicijos gali būti tvaresnės: geresnė vaikų priežiūros infrastruktūra didina moterų įsidarbinimą, mažina ilgalaikes socialines išlaidas ir efektyviau remia šeimas, nei universalios mokestinės išmokos.
Diskusija apie paketo tvarumą ir prioritetus greičiausiai tęsis. Svarbu, kad sprendimų didinimas būtų lydimas aiškių finansavimo šaltinių, poveikio vertinimų ir alternatyvų svarstymo, kad valstybės parama šeimoms būtų tiek socialiai efektyvi, tiek fiskaliai atsakinga.
