Seimas antradienį atliko pirmąjį žingsnį link Konstitucijos pataisos, kuri leistų panaikinti iki šiol galiojusį draudimą dislokuoti branduolinį ginklą Lietuvos teritorijoje. Už inciatyvą balsavo 106 parlamentarų, todėl iniciatyvai atvėrė kelią paskutinis balsavimas. Sprendimo pobūdis ir politinės pasekmės sulaukė intensyvių diskusijų tiek parlamente, tiek visuomenėje.
Ką reikštų pakeitimas
Šiuo metu Konstitucija draudžia priimti sąjungininkų ginkluotę, įskaitant branduolinį ginklą. Pakeitus atitinkamą straipsnį, Lietuva teoriškai galėtų leisti dislokuoti sąjungininkų karines priemones remiantis tarptautiniais susitarimais ir NATO politika. „Jeigu, pavyzdžiui, koks nors sąjungininkų lėktuvas su branduoliniu ginklu atgrasymo tikslais norėtų praskristi pro Lietuvą, negalėtų įskristi“, – sakė konservatorių lyderis Laurynas Kasčiūnas.
Užstovų argumentai
Pritariantys pakeitimui teigia, kad tai suteiktų Lietuvai lankstumo gynybos srityje ir leistų labiau koordinuotis su sąjungininkais karinio planavimo bei pratybų klausimais. „Kad Lietuva nebūtų labiau pažeidžiama, kad mes patys su savo sąjungininkais galėtume spręsti dėl to, kokios pratybos čia vyksta, kaip jos vyksta“, – teigė Seimo narė Viktorija Čmilytė-Nielsen. Seimo pirmininkas Juozas Olekas pabrėžė socialinį saugumo aspektą: „Žmonės galės jaustis tvirčiau. Galės gimdyti vaikus, kurti verslus, dirbti, nes žinos, kad jie gyvena saugesnėje šalyje“.
Priešininkų nuogąstavimai
Prieštaraujantieji baiminasi, kad draudimo panaikinimas gali tapti pretekstu didesniam kariniam buvimui Lietuvos teritorijoje, o tai padidintų įtampą prie valstybės sienų. „Mes suteikiame pretekstą agresoriui prie mūsų sienų stiprinti jų karines bazes, vesti jų karinius vienetus, su pretekstu, kad čia galima laikyti branduolinį ginklą“, – sakė Seimo narys Karolis Neimantas. Kritikai taip pat siūlo, kad tokie sprendimai turėtų būti pateikti piliečiams referendumo keliu, o ne priimami vien tik Seime.
Tarptautinis kontekstas ir ekspertų nuomonės
Sprendimą paskatino tarptautinės diskusijos: Prancūzijos iniciatyvos sukurti Europos branduolinio atgrasymo mechanizmą ir JAV svarstymai dėl papildomų dislokacijų NATO šalyse.
Tačiau ekspertai pažymi, kad branduolinio arsenalo judinimas yra itin sudėtingas politinis ir techninis procesas, kuriam reikalingas ilgalaikis tarptautinis susitarimas. „Šalys, kurios kontroliuoja branduolinį ginklą, jos labai atsargiai žiūri apskritai į branduolinio ginklo judėjimą, net ir NATO teritorijoje, tai atgrasymo priemonė“, – aiškino buvęs krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.
Kitas žingsnis
Norint galutinai pakeisti Konstituciją, Seimas turi balsuoti antrą kartą po mažiausiai trijų mėnesių pertraukos. Pataisai pritarti turi mažiausiai du trečdaliai – 94 parlamentarų, todėl iki galutinio sprendimo lieka esminė politinė kova. Krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas taip pat perspėjo apie geopolitinę grėsmę: „Mes jau esame tiek Baltarusijoje, tiek Kaliningrade apsupti strateginės Rusijos ginkluotės, labiau taikiniais būti negalime, mes kaip tik reaguojame į Rusijos agresiją“.
Diskusija apie branduolinį ginklą Lietuvoje atskleidė skirtingas nuomones tiek tarp politikų, tiek visuomenėje: vieni mato galimybę stiprinti kolektyvinę gynybą, kiti – rizikas ir poreikį įtraukti piliečius sprendžiant tokius esminius klausimus. Parlamentas turi atsakingai sverti saugumo, teisės ir demokratijos principus priimant tolesnius sprendimus.
Ką manote apie šį straipsnį?
Ačiū už jūsų reakciją!