Lietuva ilgus metus buvo minima tarp daugiausiai alkoholio suvartojančių pasaulio valstybių. Tarptautinių organizacijų skelbiami duomenys ne kartą šalį iškėlė į alkoholio vartojimo lyderių gretas, tačiau dalis specialistų ir ekonomistų abejojo, ar šie skaičiai tiksliai atspindi realią situaciją.
Prieš kelerius metus atlikta analizė parodė, kad oficialūs ir tarptautiniai vertinimai gali reikšmingai skirtis. Būtent tai paskatino naują diskusijų bangą apie tai, kiek alkoholio iš tiesų suvartoja Lietuvos gyventojai ir kaip tokia statistika apskaičiuojama.
Skirtingi skaičiavimo metodai davė nevienodus rezultatus
Tyrimą atlikę specialistai rėmėsi Valstybinės mokesčių inspekcijos, Statistikos departamento ir kitų institucijų duomenimis. Remiantis jų vertinimu, vienam vyresniam nei 15 metų Lietuvos gyventojui teko apie 13 litrų gryno alkoholio per metus. Tuo metu kai kuriose tarptautinėse ataskaitose buvo minimi gerokai didesni skaičiai – nuo 16 iki 18 litrų vienam suaugusiajam.
Analitikai teigė, kad tokie skirtumai atsiranda dėl nevienodų metodikų. Vieni skaičiavimai remiasi oficialiais pardavimais, kiti įtraukia neapskaitytą alkoholį, šešėlinę rinką ar kitus vertinimus.
Alkoholio pardavimai tuo metu mažėjo
Analizės autoriai atkreipė dėmesį, kad tuo laikotarpiu buvo stebimas alkoholinių gėrimų pardavimų mažėjimas. Pagal VMI duomenis, didmeninė prekyba smuko beveik visose pagrindinėse kategorijose – nuo stipriųjų gėrimų iki alaus ir vyno. Didžiausias kritimas buvo fiksuotas spirituotų vynų segmente.
Atsižvelgus į mažėjančius pardavimus ir akcizų pokyčius, buvo skaičiuojama, kad legalaus alkoholio vartojimas galėjo sumažėti maždaug 15 proc. Tokiu atveju vienam gyventojui tenkantis kiekis būtų siekęs apie 11–12 litrų gryno alkoholio per metus.
Statistiką galėjo iškreipti ir emigracija
Dar vienas veiksnys, į kurį dėmesį atkreipė tyrėjai, buvo emigracija. Buvo manoma, kad dalį Lietuvoje įsigyto alkoholio išsiveža užsienyje gyvenantys tautiečiai, grįžtantys aplankyti artimųjų ar apsipirkti. Kai kuriose Vakarų Europos šalyse alkoholio kainos yra gerokai didesnės nei Lietuvoje, todėl toks reiškinys laikytas tikėtinu.
Pasak specialistų, jei dalis parduoto alkoholio iš tiesų suvartojama ne Lietuvoje, statistiniai rodikliai gali būti dirbtinai padidinti.
Europos tyrimų duomenys rodė kitokį vaizdą
Diskusijose buvo remiamasi ir Europos Komisijos gyventojų apklausomis. Jose Lietuva neatrodė kaip daugiausiai alkoholio vartojanti valstybė. Apklausų rezultatai rodė, kad pagal alkoholio vartojimo dažnumą lietuviai buvo tarp rečiau geriančių Europos Sąjungos gyventojų.
Tai dar kartą iškėlė klausimą, ar vien tik pardavimų statistika gali tiksliai atspindėti realius vartojimo įpročius.
Ką rodo naujausi duomenys?
Per pastarąjį dešimtmetį alkoholio vartojimas Lietuvoje mažėjo. Naujesnės tarptautinės ir nacionalinės ataskaitos rodo, kad šalis nebėra tarp pasaulio lyderių pagal alkoholio suvartojimą, nors problema išlieka reikšminga visuomenės sveikatos srityje. Pastaraisiais metais specialistai taip pat fiksavo mažėjantį su alkoholiu susijusį mirtingumą ir teigiamus pokyčius gyventojų įpročiuose.
Vis dėlto medikai pabrėžia, kad svarbiausias klausimas nėra tai, kurią vietą Lietuva užima tarptautiniuose reitinguose. Daug svarbiau vertinti alkoholio daromą žalą sveikatai, šeimoms ir visuomenei.
Vien statistikos nepakanka
Diskusijos dėl tikslių alkoholio vartojimo rodiklių tęsiasi iki šiol. Skirtingos metodikos gali pateikti nevienodus rezultatus, todėl ekspertai ragina vertinti ne vien skaičius, bet ir bendras tendencijas.
Nors nuomonės dėl tikslaus suvartojamo alkoholio kiekio skyrėsi, specialistai sutaria dėl vieno – mažesnis vartojimas ir atsakingesni įpročiai išlieka vienu svarbiausių visuomenės sveikatos tikslų.
Sveikauk.lt tinklaraščio vyr. redaktorė, besidalijanti praktiškomis įžvalgomis apie sveiką gyvenseną, mitybą ir kasdienius įpročius, padedančius jaustis geriau. Jos straipsniuose derinama naujausia informacija, asmeninė patirtis ir paprastai pritaikomi patarimai, skirti tiems, kurie siekia geresnės sveikatos, didesnės energijos ir subalansuoto gyvenimo būdo. Danielė tiki, kad maži, nuoseklūs pokyčiai gali atnešti didelius rezultatus, todėl savo turiniu skatina sąmoningumą, motyvaciją ir ilgalaikius sprendimus.