Šiuolaikinis gyvenimo tempas, kupinas technologijų ir nuolatinės informacijos srauto, dažnai lemia, kad mažėja mūsų fizinis aktyvumas, o emocinė įtampa tampa nuolatine būsena. Ilgos valandos praleidžiamos sėdint prie kompiuterio, telefono ar vairo – netinkamoje poza, kuri mūsų stuburui yra ypač kenksminga. Neatsitiktinai dažnai girdime posakį „visos ligos nuo nervų“. Ką šis posakis reiškia ir kaip tai susiję su mūsų stuburu bei bendra fizine bei psichine sveikata, pasakoja sporto medicinos gydytojas Dalius Romanas Barkauskas.
Stuburas – centrinė mūsų kūno ašis, kuri reikalauja judesio
D. Barkauskas atkreipia dėmesį, kad daugelio stuburo problemų pagrindas yra ne fizinis krūvis, bet jo trūkumas. Mūsų gyvenimo būdas, kuriame vyrauja ilgas sėdėjimas ir monotoniškas judėjimas, kenkia tarpšlanksteliniams diskams – svarbiai stuburo struktūrai, kuri neturi savo kraujotakos. Šių diskų mityba priklauso nuo judėjimo, t. y. nuo gniuždymo ir tempimo judesių. Tad kai mes sėdime be judėjimo, diskai negauna reikiamo maitinimo, pradeda degeneruoti, o tai veda prie stuburo elastingumo sumažėjimo ir greitesnio senėjimo.
Tai reiškia, kad ne tik fizinė stuburo būklė, bet ir bendros organizmo adaptacinės galimybės sparčiai blogėja, o kartu silpsta ir nervų sistema. Ši grandinė iliustruoja, kaip svarbu rūpintis ne tik raumenimis, bet ir stuburo funkcija bei nervų veikla.
Simpatinė nervų sistema ir nuolatinė įtampa
Gydytojas primena, kad šiuolaikinis gyvenimo tempas bei informacijos perteklius aktyvuoja mūsų simpatinę nervų sistemą – organizmo budrumo režimą, kuris yra atsakingas už greitą reakciją į stresą. Tokia būsena (simpatiko tonusas) ilgainiui neleidžia organizmui atsistatyti, todėl ima blogėti vidaus organų funkcijos, kyla kraujospūdis ir pasireiškia lėtiniai sveikatos sutrikimai. Iš pradžių šios problemos gali pasireikšti kaip emocinė įtampa, tačiau ilgainiui išsipildo konkrečiais fiziniais simptomais.
Taip pat D. Barkauskas akcentuoja, kad šiuolaikinės technologijos, ypač socialiniai tinklai, stipriai veikia jaunų žmonių psichiką, dažnai skatindamos nesaugumo jausmą ir prastindamos socialinius bendravimo įgūdžius. Be to, egzistuoja ir dar viena mažai žinoma problema – kompiuterinė apnėja, kai įsitraukus į virtualų žaidimą ar kitokią veiklą, žmogus pamiršta reguliariai kvėpuoti, o tai gali sukelti rimtų sveikatos komplikacijų.
Kodėl paprastas judėjimas ne visada yra pakankamas?
Dažnas žmogus šiuolaikinėje visuomenėje mano, kad pakanka tiesiog šiek tiek pajudėti, pavyzdžiui, nueiti pasivaikščioti ar skaičiuoti žingsnius, ir tai apsaugos nuo stuburo problemų. Tačiau anot gydytojo, tai nėra visiškai teisinga. Svarbus intensyvus, įvairiapusis judėjimas, kuris įtraukia skirtingas raumenų grupes ir vyksta įvairiomis kryptimis. Pavyzdžiui, lėtas pasivaikščiojimas be tempo ir kvapo nepakeis stuburo būklės taip, kaip dinamiški pratimai ar aktyvus sportas.
Be to, rekomenduojama judėjimą derinti su buvimu gamtoje, keičiant aplinką bei judėjimo kryptis ir intensyvumą. Tai ne tik teigiamai veikia fizinę sveikatą, bet ir padeda reguliuoti nervų sistemą bei mažinti emocinę įtampą.
Kvėpavimas – gyvybiškai svarbus judesio palydovas
D. Barkauskas pabrėžia kvėpavimo svarbą kaip vieną svarbiausių žmogaus sveikatos elementų. Teisingas kvėpavimas, ypač per nosį, padeda ne tik geriau įsisavinti deguonį, bet ir palaiko imuninę sistemą bei reguliuoja nervų veiklą. Jis paaiškina: „Kvėpavimas yra karalius, o judesys seka jį.“ Taip pat svarbu žmogaus sąmoningumas – jei judesio metu mintys nukrypsta į problemas, nauda organizmui bus žymiai mažesnė.
Siekiant geresnių rezultatų, rekomenduojama išmokti kvėpavimo pratimus, meditacijas ar tiesiog skirti dėmesio ramiai būsenai, kurioje organizmas gali atsipalaiduoti ir atsistatyti.
Kaip formuoti judėjimo kultūrą nuo mažens ir kada kreiptis į specialistą?
Specialistas atkreipia dėmesį, kad judėjimo įpročiai turėtų būti formuojami jau nuo vaikystės. Fizinį aktyvumą skatinantys vaikai suaugę dažniau geba išlaikyti gerą kūno pajautimą ir lengviau susigrąžina taisyklingą laikyseną. Tuo tarpu ilgesnį laiką vengę fizinio aktyvumo žmonės dažnai susiduria su didesnėmis kliūtimis atstatant kūno balansą.
Jei nėra sveikatos sutrikimų, žmogus gali pats rūpintis savo stovu ir nervų sistema: daugiau judėti, praktikoti sąmoningą kvėpavimą ir laikyseną. Visgi, siekiant spręsti konkrečias problemas ar norint ilgalaikio poveikio, būtina kreiptis į specialistą, kuris padės tinkamai integruoti judesį į kasdienybę ir ugdyti sveikus įpročius.
Apibendrinant, stuburas – tai ne tik mūsų fizinė atrama, bet ir nervų sistemos ašis, jautriai reaguojanti į emocinį stresą, nejudrumą ir net kvėpavimo kokybę. Kad šis sudėtingas mechanizmas veiktų sklandžiai, būtina rūpintis judesiu, emocine pusiausvyra ir sąmoningu kvėpavimu, nes tik toks kompleksinis požiūris gali užtikrinti ilgalaikę sveikatą ir gerą savijautą.
Martyna Baranauskaitė – autorė, rengianti skaitytojams aktualų ir įdomų turinį įvairiomis temomis. Jos straipsniuose daug dėmesio skiriama aiškumui, informatyvumui ir sklandžiam pateikimui, kad skaitytojai greitai rastų naudingą ir suprantamai pateiktą informaciją.